Dažniausiai,ko netenkame skaičiuojam ,
Pamirštame skaičius-palieka atmintis ,
Išgriuvę medžiai laiką tik matuoja-
Pajuntam,kaip nuolat aplanko netektis…

Kai prie mirties kojūgalio sustojam ,
Dar mąstom apie rytdieną,o apie mirusį mažai .
O ašarom nuplaunam savo širdies blogį ,
Nekrologus parašome paskui…

Pažiūrime ,ar kerpėm neapaugo
Mūsų širdis ir atmintis drauge ,
Ir žinome -netekom motinos ar draugo ,
O kas yra mirtis,gal nesuvoksim niekada.