10 000 straipsnių
Ilgi tarsi tuščia viltis ,
Vienodi ir nuobodūs ,
Žvaigždžių ,lempučių apšviesti
Šaligatvių takai.
Atspindi medžių liemenis
Purus baltutis sniegas ,
Šalčiu nutvieskia
Net languose prilipę ,
Nenumatyti raštų raižiniai.
Knyga ant stalo-
Puslapiai tie patys ,
Sugrįžusi mintis prie žodžių ,
Kažkada girdėtų,užgaulių ...
Pabėgti galima tiktai į pūgą -
Praeities galingą patyrimo ratą ,
Kad vėjas išsineštų tamsią naktį
Iš atmint
Šešėliai prie beržų,ant kilimo pievelės ,
Kai visi ilgisi saulutės spindulių ...
Apsigaubė vaivorykštės skara berželis ,
Pakylančia nuo žemės įvairių spalvų.
Žaliųjų lapų apsupti -tik liemenys boluoja ,
Žiogų smuikeliai groja ,gaubia paslaptis-
Kas ramų miško miegą saugo,kas dainuoja
Lopšinę- nuo viršūnėlių iki pat žvaigždžių...
Gamtos rimtis į erdvę sielą šaukia ,
Kuri neleidžia krimstis dėl niekų-
Mylėti,saugoti širdy nušvitusį pasaulį
Ir nesustoti po šešėliu,nors gražiu.
2008
Senų lūšnynų aplinka-gražiausia ,
Niekas nekarpo medžių iškilių-
Laisvi prie pamatų užaugę ,
Nebijo,nes nematę pjūklų ,
Į jautrią šerdį atgręžtų...
Tik pažiūrėk,kaip vėjas purto
Vešlius lapijos vainikus .
Prie mūsų kojų atsiklaupę
Jie niekada neprašo išmaldos-
Juos žemė išmaitina kaip vaikus.
Laimingi,kai pavasarį lapoja ,
Kai paukščiai šakose susisuka lizdus ,
O rudenį įvairiaspalviai lapai moja-
Prieiti prašo net seniai išėjusius ,
Palikusius senyvus ,
Vos klibinkščiuojančius... namus.
2008
Mažų pušų daigai tarsi kryželiai
Nenušienautos pievos patale.
Jaučiu,kaip augti joms čia gera ,
Kai aukštos smilgos nugena šalnas.
Gal piliakalnių palikti kryželiai
Nebeįstengia pažymėti kapinių ribas ,
Nes nebeatnena žili senoliai,
Kur takeliai ,kurie atvesdavo vaikus
Raudoms dėl motinų,tėvų,senelių ...
Jų niekas nebeieško ir nebesuras.
Užaugs gal dailios žaliosios pušelės ,
Žymės išėjusių dar žemėje pėdas ,
Giedos jų šakose per vasarą paukšteliai-
Į dangų kils jų giesmės lyg malda.
2008
Kodėl prie kelio medžiai auga
Ir žmonės juos sodina,saugoja mažus ?
Galingi ąžuolai, kreivi žilvičiai
Gal stebi mūsų aidinčius žingsnius ,
Kai skubame pro juos pas gerą draugą ,
O grįžtame pakelėje palikdami
Jiems saugoti atodūsius gilius...
Ir kaip tvirtai su jais suaugam ,
Atsiminimais, kaip vaivorykštė svaja ,
Jei nesutinkame kely geresnio draugo ,
Priglūstame prie seno medžio ,
Nors nuošaly jis šlama kai kada.
2008
Kai nuošalioj sodyboje
Pirmi gaidžiai pragysta ,
Kartoja juos Gaidamiškių aidai .
Kelelis veda per dirvonus ,
Kur slepiasi bailiukai kiškiai ,
Į miškelius,kur taukši stirninai ragais.
Kokia sava gimtoji žemė ,
Nes kalba net vietovardžiai ,
Piliakalnių šlaitai pasidabinę
Berželių kasomis,margais klevais.
Nuo apvalių kalvų akmuo
Nurieda į smėlėtą upeliuko skardį ,
Pavasarį jo šaltą širdį kalbina
Sraunus ir tyras tartum ašara vanduo.
Kaip tuo keliu greit bėga basos kojos-
Saulės atokaitoje ilsisi žolė švelni ,
O akys džiaugiasi atsiveriančiais gojais ,
Tarsi iš paukščio skrydžio -
Tik nuo kalnelių juos matyt gali.
Sustok trumpam,prisėsk ant kelmo
Šalia vėjo nupustyto kelio-
Net jis tau pasakos ilgai
Ir ausyse skambės kalba senelių ,
Girdėsi-tarsi peštųsi
Iš gretimų kaimų gaidžiai.
2008
Didžiulės užtvankos,
Vandens rezervuarai ,
Vilnija marios
Kaip didžiuliai ežerai-
Žmogus taip rodo
Gamtai savo galią ,
Nors be jokios naudos
Nusidriekė tolyn krantai...
Pakrantės neapaugusios medeliais-
Tik kur ne kur krūmokšniai pabaliais ,
Nes žemė žino,
Rodo savo valią ,
Ji nepakenčia prievartos-
Ne vienadieniai jos darbai.
Saulutė žiūri ,dedesėlius ardo
Ir šypsos paslaptingai iš aukštai-
Pakeisti gali žemės veidą ,
Tik visagalis LAIKAS ,
O mes-mažieji jo vaikai.
2008
Kaip drebulės lapeliai
Vėjo paglostomi prieš saulę mirga
Ir džiūgauja,kad dar toli žiema ...
Iš debesų ,žemės gelmių
Šaltiniai pildosi ir bėga
Miškelio pakraščiu
Prie vandenų gilių
Tarsi plona gija.
Kada į gelmę įsilieja
Ir bangos raibuliuoja prie krantų ,
Su jų gyvastimi ,
Kai švelnią putą paliečiu ,
Ir mano siela susilieja ,
Rankas į vandenį panardinu .
Ilgam po šio prisilytėjimo
Jėgų pakanka ,
Ilgiuosi brėkštančios aušros-
Po drebule sustojusi
Paduodu saulei ranką...
Taip laukiu rytdienos ,
Tarsi gražios ,į širdį-šaltinėlį
Plaukiančios dainos.
2008
Kur įkalnės ir nederlingi plotai ,
Siūbuoja lyg nendrynai smilgų patalai.
Gali net naktį atsigulęs pamiegoti-
Nebent kutens skruostus rasos lašai...
Jei nemiga paliečia kaktą tarsi smilga ,
Skaičiuok pieveleje jų stiebelius
Ir pamatysi-žvaigždės šypsos ,
Darbas bergždžias ,neprasmingas...
O gal šiandieną reikalingas ,
Jei nerimą tarsi ranka paglosčius ,
Tolyn ryte pakilęs vėjas
Nusineš,į smilgų pieveles nupūs.
2008
Darželiuose dar rudeninės gėlės
Į dangų žvalgosi-
Ar nematyti žvarbaus vėjo
Nė svilinančių žiedlapius šalnų...
Tik draikosi pabalę debesėliai ,
O saulė šildo tartum vaikučius.
Ilgai galiu joms į akis žiūrėti-
Pati į rudenį brendu ,
Kas gali nuo būties pabėgti ,
Nors ir pilna širdis žiedų...
Galiu tik nuolatos stebėtis
Daugybe spindinčių spalvų ,
Lyg su vaivorykšte
Darželis ima galynėtis ,
Kol jis žydės ,nors pakalbėti
Dar su juo
Lyg pasakoje,nors nėra žalčių ,
Piktųjų brolių devynių
Ir niekas miškuose laužų
Dėl išdavystės nekūrena-
Klevai pasipuošė krauju ,
Rudens gaisrai miške plevena...
Nuraudo senojo galva
Kaip vakaro artėjančio pašvaistė.
Nuo rūpesčių pražyla ne viena ,
Kai šerkšnas šakeles apkaišo.
Bet ko paraudo jaunas-negi jam
Dėl tėvo ankstyvos senatvės gėda ,
Kad per toli išdygęs nepaklaus ,
Kaip sekasi?Ir nebeprisiglaus ,
Jeigu ištinka kokios bėdos...
2008
Tarp drebulėlių ,ąžuolų ,
Klevų ir uosių,beržų baltaliemenėlių
Eglutė stovi į mergelę panaši
Žaliam medžių šešėly...
Jai ankšta tarp palinkusių šakų-
Lapus lyg plaukus nuo akių nubraukus
Į kelią žiūri,kur paskubomis
Žalioji vasara nuėjo,jos nebesulaukus.
Ruduo,o alksniai dar žali
Ir stiebiasi krūmokšniai-
Nori būti didesni ,
Su eglele net žiemą augti.
Sulauks šalnų,visų lapai nukris ,
Eglelė tiktai žaliu rūbu džiaugsis ...
Bet ar bus gera,kai balti
Kalneliai nebekvies
Su debesėliais kilt į aukštį?
2008