Senų lūšnynų aplinka-gražiausia ,
Niekas nekarpo medžių iškilių-
Laisvi prie pamatų užaugę ,
Nebijo,nes nematę pjūklų ,
Į jautrią šerdį atgręžtų…
Tik pažiūrėk,kaip vėjas purto
Vešlius lapijos vainikus .
Prie mūsų kojų atsiklaupę
Jie niekada neprašo išmaldos-
Juos žemė išmaitina kaip vaikus.
Laimingi,kai pavasarį lapoja ,
Kai paukščiai šakose susisuka lizdus ,
O rudenį įvairiaspalviai lapai moja-
Prieiti prašo net seniai išėjusius ,
Palikusius senyvus ,
Vos klibinkščiuojančius… namus.
2008