Ramybė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mėnulio pjautuvas dangum nuslydo ,
Apkaišęs galvą žvaigždėmis.
Kokia tyla-tiktai šikšnosparnis praskrido
Šiurendamas sparnelių plėvėmis.

Šviesu-nakties tamsa seniai nebebaugina ,
Akis atverti nemigai ilgam galiu ...
Žinau,gal iki ryto gersiu taurę atminimų-
Per šitiek metų jų tiek daug turiu.

Jei dabartis žabangų nebespendžia ,
Esu rami,nes savimi tikiu.
Turėčiau džiaugtis,kad vaikai užaugę
Be mano rankos eina mėnesienos apšviestu keliu.

Nepajutau,kad rytuose saulutės šypsena nušvito ,
Vėjelio šaltas pliūpsnis dvelktelėjo per skruostus...
Gal apgaulinga ši ramybė,jei rytai užtiko ,
Palydinčią mėnulį su eilėraščio posmu.
2008

Vėtrungė

Park Covered Trees Sunlight 181624
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ant stogo vėtrungės-gaideliai
Ir kiti čiulbuonėliai keliami ,
Kad pasakytų vėjo kelią ,
Atspėtų jo visas kryptis...
Čia vėtrungės nėra, tik pažiūriu ,
Kaip virpa drebulės šakelė ,
Kai papučia pietys,
Į ežerą bangų skaičiuot einu.
Dabar ruduo ir jos nereikia-
Į langus švokščia vėjas atšiaurus.
Patvoryje pasveikinu
Tarsi naujai pražydusius ,
Rausvom-gelsvom kepurėm
Jau pasipuošusius klevus...
Jeigu šermukšnio uogos dera ,
Žinau,žiema ilgokai užsibus.
Žarstysiu tarsi praeitį
Baltučio sniego vėjaputinius ,
O kartais bėgsiu paknapstom ,
Kad laiko nematyčiau ,
(Gal pasivijus sulaikyčiau) ,
Kuris- kaip vėtrungė ,
Pasisukiojęs -dingsta iš akių.
2008

Rudenėja

Path Forest 23
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas sako,kad ruduo liūdnokas,-klysta
Arba nevaikšto po miškus,lankas...
Kur pamatysi tokią giminystę ,
Kai beržas saugo klevelius-
Net iki žemės nusvarindamas kasas.
Seni žilvičiai gal draugėn suaugo ,
Kad nenulaužtų kas mažylių pakely ,
Nuo vėjų ir šalnos šakom apgaubia ,
Todėl jie iki šiol dar tebėra žali...
Pasižiūrėk,čia- topolių giraitė ,
Kleveliai lyg paveiksle išpiešti -
Šalia išdygus auga obelaitė ,
Šermukšnių lapuose ornamentai
Pačios gamtos gražiausiai iškirpti.
O!Koks dangus pro šakeles nušvitęs ,
Žydrynėje suspindo drebulės
Viršūnės lapai lyg ugnis rausvi...
Tai kas ,kad stiepiasi nubalęs stiebas smilgos ,
Vis tiek ,jei draugėje sulauks žiemos ,
Apklos draugų šaknis,sušildys net ir ji.
2008

Vestuvinė suknelė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Girdžiu dainas apie sesulės dalią ,
Kai išteka toli,palieka be savų...
Išsiveža tik kraitį ir vestuvinę suknelę ,
Kurią vilkėjo nuotaka-mama
Dar nesulaukusi savo vaikų.
O jeigu likdavo maži,našlaičiai ,
Motulė eidavo dangun balta ,
Kad saugotų dukrelės lemtį ,
Ištiestų ranką,kai ateina neganda juoda.
Tik pasakose nemini,kaip puošėsi
Aukštų pilių gražuolės karalaitės -
Jomis norėjo tapti mergužėlė kiekviena...
Net ir varlytė- karalienė išnarą palikus
Baltuoju rūbu buvo aprengta.
Dabar tik mėtosi vestuvinė suknelė
Tarp skudurų iš tolimų kraštų čia atvežta.
O kas galėjo taip paniekint papročius senelių
Ir švento krikšto apeigas visas?
2008

Kaštonai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaštonų bumbulai ėmė šypsotis-
Tuoj kris į žemę švelnūs obuoliai.
Rudi,kaip mūsų žemė -molio ,
Bumbsės tyloj nukritę iš aukštai...
Kai atsisėsi prie manęs už stalo ,
Paseksiu pasaką-kaip šiandien gyvenu ,
Kaštonų gėrimo taurę pripylus ,
Pasiūlysiu kaštonų, lauže iškeptų.
Kaip karuselė sukas dienos-ratai ,
Nors saulė jau už vakaro gaisų ,
Prailginu jos žingsnį,kol dar akys mato ,
Ir iš inercijos kaštonų sproginėjimo
Dar iki išnaktų su nerimu klausyt galiu .
2008

Senieji gudresni

Closeup Shot Purple Flower Called Snake S Head Fritillary Green 181624
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai medžių kepurėlės
Džiaugias dangumi ,
Kur debesėliai laisvi plaukia ,
Palieka tėviškę gulbių pulkai ,
Voratinkliai ant smilgų draikos.
O žiemai ruošiasi visi -
Kas turi namą ar pastogę,
Kaminą ar kraigą ,
Pasislepia,kai beldžiasi šiaurys ,
Urveliuose,po ledo ,sniego skraistėm.
Ir medžiai žino-
Senesni nuspalvino lapus iš anksto ,
Kad šerkšno kupetų netyčia užklupti ,
Liaunų šakelių neprarastų ,nenulaužtų.
Tiktai mažieji dar žali-
Likimą gal už ūsų tampo.
Klausyk ,galulauky kranklys
Gal paskutinį kartą perspėti pabando.
2008

Miglotas rytas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Koks rūkas!Saulė žemės nebemato ,
Ant kadagių iškritusi rasa
Atvėrė paslaptingą vorų darbą-
Sužibusių lizdelių puošmena!

Einu pro liepos dar neapšviestu šešėliu ,
Voratinklius pajudinti bijau ,
Kad netrukdyčiau miego šeimynėlei-
Gal ten mažylių yra daug?

Kai saulė dar aukščiau į dangų pasikėlė ,
Miglas išsklaidžiusi nusišypsojo pagaliau ,
Širdis nuo nerimo atlėgo, džiaugsmas prisikėlė-
Tokių rytų juk bus dar daug.
2008

Saugu

Aerial Shot Hallstatt Town Austria 181624
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Saulutė pro medžius ištiško ,
Išgraužė ,rodos,liemenis pušų ,
Vis vien tamsus dar glūdi miškas
Tarp samanų,nukritusių spyglių...
Gal ankšta tankumynėj augti ,
Mažai ant žemės besišypsančių akių-
Juk gėlės kaip vaikai užaugę ,
Norės nepramintų takų,draugų.
Negeros mintys.Oi,palaukit!
Juk vėjas čia nesiaučia -
Neprasibrauna kirvis su dalgiu...
Sustosiu minutėlei,čia- saugu.
2008

Tylu

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tylu.Joks paukštis nepraskrido ,
Nei žveris prabėgo-
Kur pūpso patalėliai
Samanų žalių, ramu.
Kur skuzdėlytės,vabalėliai
Po darbų užmiega ,
O triūsu voro atsidžiaugti negaliu.
Gražu.Šalna dar neprabėgo ,
Nepurto rudens vėjas
Dar kankorėžių gelsvų...
Sakyk,kodėl tokios tylos,
Sielos ramybės
Po savo stogu niekaip nerandu?
2008

Vienintelė

Pathway Middle Forest With Big Green Leafed Trees 181624
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip neša ,kur saugiau,apklosto ,
Ir glamonėja ,kad ir ne vienintelė
Jos atžala,bet,sako,-sielos sostas ,
Jos džiaugsmas,laimė,šypsena...
Kada paliečia švelniai mamai skruostą-
Iš džiaugsmo rieda ašara karšta.
Kiek dėkingumo,noro taip gyventi
Ir neprarasti laimės valandos-
Linkėčiau kiekvienam...
Kaip be skriaudų ir rūpesčių gyventi ,
Kad tik aplenktų trobą netektis,rauda ,
Be priesaikų ir širdgėlos pasenti ,
Kad būtų prie šalies vienintelė-mama?
2008

Topoliai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Koks vakaras!Kaip topoliai
Prie sodo vis dar kvepia ,
Gal ne ruduo,šalnų nėra...
Kai paliečiu švelnutį lapą ,
Jis man atsako tuo pačiu-
Kvapniu atodūsiu,aš jam sava.
Prie ežero skaidrios tylos įpratus ,
Beginklė prieš saulėlydį- žiūriu ,
Kaip saulė suka paskutinį dienos ratą
Ir slepiasi kaskart anksčiau už debesų...
O mano kelias į namus dar veda ,
Kad nepaklysčiau,kvepia topolių sakai.
Kas vakarą einu pro seną beržą ,
Lyg ieškau ko ,nors nieko čia
Atrodo ir nepalikai ...
Gal šaukia vis sugrįžti
Vėlų vakarą nutilę medžiai
Ir sielą keliantys į dangų
Kvapnūs pumpurai?
2008

Jauja

Huts Mountainside 181624
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Toliau nuo kaimo trobesių ,
Nuo visada smalsaujančių akių ,
Tarp medžių, plytinčių dirvonų
Iš storlenčių tvirtų sukaldavo
Didžiulę jaują, pamėgtą velnių ,
Nes rudeniop ,tamsoj pernakt kūrendavo
Iš akmenų sukrautą krosnį-laužą.
Džiovindavo ištrauktus iš markų ,
Sumirkusius ,vėliau saulutėje klojėtus ,
Šalnoms ilgokai paliktus linus.
Suzvimbdavo rateliai vakarais ilgais ,
Trinksėdavo staklelėse jau šeivos naujos .
Jaunamarčių lovatiesės ir rankšluosčiai balti-
Dardėdavo į naują trobą kraitis...
O jauja laukdavo naujos linarūties-
Žiedelio mėlyno-dangaus žydrynės.
Tiek apdainuoto sesių,kaip bernelis
Žiedelį dovanoja, rūteles kaip sesės skina.
O jaujoje šlubi velniai puotauja ,
Kelia savo vestuves...
Kad nepajustų jų apgaulės ,
Dažnai jaunamartei padovanoja kraičio
Tamsioje jaujoje smilkytas drobeles ,
Erškėtrožių vainiką- nebenaują.
2008