Archyvai: Poezija

Kenčianti širdis

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ruduo… Ir šaltas vėjas gelia kūną,
Negailestingos vėtros drasko likusius lapus,
Pavargus žemė jaučia antkapių artumą,
Juodi paminklai saugo mirusių sapnus.

Pro tirštą rūką ir per šlapią žemę,
Įskaudinta širdim ir ašarom veide.
Maža mergaitė neša rankose šakelę
Ir žvakę tam, kurs ilsisi kape.

Pribėgusi parklumpa ji ant kelių
Ir viskas persismelkia šildančia rauda.
Jos verksmas sugraudina net ir žemę,
O liūdesys paskęsta lietuje.

Mergaitės rankos apkabina kapą,
O taip norėtų apkabinti jį…
Pro šlamančius lapus girdžiu ją sakant:
,,Tėveli, dar pabūk su manimi!’’

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Man melavai!

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nedaug prašiau. Tik truputėlio meilės supratimo…
O tu sakei:,,Nepyk, bet tai ne man’’.
Kadais sakytas ,,MYLIU’’ širdį apsvaigino:
Man melavai, neįžvelgiau aš to veide tavam!

Aklai tikėjau tavo žodžiais, tavo meile,
Tai pasakyk, kodėlgi išdavei mane?!
Ar padariau ką, ar įvyko tai savaime,
O gal kaip pakeleivis pasiklydai jausmuose?
Jaučiu kaip skęsta mano mintys ir svajonės!
Kodėl tos laimės buvo tiek mažai?!
Širdis nebeverkia, tik girdisi dejonės,
Nes tu be gailesčio ją sudaužei!

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Suteik vilties

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Laimė lekia tolyn lyg pašėlusi paukštė.
Nusineš su savim ji ir tavo jausmus!
Taip norėsiu pakilt į tą tolimą aukštį,
Bet kuždės man širdis, kad jau per vėlu…

Pasiliks tiktai svajos, tik neblėstančios viltys,
Bet tavęs jau nebus: tu išeisi slapčia!
Minioje aš ieškosiu to svaiginančio žvilgsnio
Ir tos meilės, kurią palikai manyje…

Veidą plaus jau ne ašaros – kraujas žibės,
Bet širdis nenurims: ,,Kur gi tu?”
Aš maldausiu: ,,Suteik man nors lašą vilties,
Nors meluodamas tarki myliu…”

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Aš pavargau!!!

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Man nebereikia žemės, nei dangaus, nei saulės!
Aš nebenoriu laimės, meilės ir draugų!
Nuvargino mane šis padrikas pasaulis,
Tik gaila: jo pakeisti negaliu…

Jau pavargau nuo ašarų, apgaulės, melo…
Nuo skausmo ir tuščių vilčių!
Išblėso jau ugnis, kadais širdy rusenus,
Aš nebetrokštu nieko, ką prarast galiu…

Apakino mane jausmai, nesklandžios mintys,
Sužlugdė tai, ko šitaip troškau ir siekiau!
Ištirpo mano norai, subyrėjo viltys,
Aš pavargau!!! Jau pavargau…

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Meilė

home love concept painted house with red heart black ch 1220 787 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sako virpa širdis ir žemė slysta iš po kojų,
Sako silpna, lyg sirgtum kažkuo.
Ir atrodo, kad visas pasaulis pakito –
Juoda virsta baltu, o pyktis džiaugsmu.

O žmogau, kiek tau teks dar patirti!
Melski Dievo, kad būtų smagu.
O dabar neskubėki pasveikti –
Ši liga - Meilė vardu

O kai verksi, neapkęsi ar pyksi
Melski Dievo, kad būtų geriau.
Melsk, kad žemė vėl slystų
Kad virpėtų širdis ir būtų šviesiau

Niekada šios ligos nebijoki,
Nebijoki sakyt, kad Myli

12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Angele!

beautiful architecture church 181624 215 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Angele nušvieski mano kelią
Bet prieš tai, prabilki į mane balsu.
Pasakyki, kaip turėčiau pasikeisti,
Ką darau ne taip ir kaip išvengt klaidų.

Tu apšvieski mano protą,
Nes aš pats neviską suprantu.
Būki su manim, kalbėki,
Būk mano paguoda, būk draugu

Tu prabilki į mane balsu,
Nori, sąžine prabilk
Bet apšviesk mane, paliesk savu sparnu,
Kad suvokčiau, kas ir kam esu

Angele, globoki ir mylėki
Ir išmokyki mane pajusti tuos jausmus.
Tu apsaugok ir neleiski klysti
Švieski man savo gėriu.

Niekad gal tavęs neteks išgirsti,
Niekad neapglėbsi tu manęs…
Angele, tu neužmiršk apšviesti,
Neužmiršk manęs.

12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Aš sugrįšiu

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš sugrįšiu,
Kaip sugrįžta į sodžių gandrai,
Aš parlėksiu su jais į namus!
Nekalensiu snapu, tik nedrąsiai, lėtai
Pabarbensiu į langą pirštu…

O dabar išeinu!
Netrukdykit gyventi,
Negailėkit erdvės,
Negailėkit manęs.

12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nenoriu būt ,,Akmuo ant širdies”

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nenoriu būt ,,Akmuo ant širdies”
Ar adata durianti į šoną
Ir nenoriu būti šuo
Aplojantis kiekvieną

Nenoriu turėti akmens ant širdies
Ir skausmą kęst, kai adata durs,
Nenoriu, kad šuo aplotų mane –
Noriu būti žmogus:
Matomas bet nepaliečiamas
Nei dabarties, nei praeities

Lina Margevičiūtė, 12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Paukščiams

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išsineški mūsų skausmą
Į tuos tolimus šiltus kraštus
Ir kai grįšime namo po metų
Lai pražuvę jie jau bus

Išsineškit mūsų kančią,
Mūsų liūdesį širdies,
Išskraidinkit mūsų brandžią
Sėklą neapykantos didžios

Išplasnokit ten toli, toli,
Skriskit, neškit tuos bjaurius jausmus
Ir sugrįžkite po metų vėl
Tų kančių ir vėlei bus.

12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kaimas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai keliai vingiuoti
Ir aplinkui žalia.
Taip smagu važiuoti
Prie senų trobelių

Tai gražumas kaimo,
Kai gandrai ten vaikšto,
O rudos vištelės
Seną kiemą krapšto.

Bėkim į pakrantę,
Kur upelis teka.
Ten sena močiutė
Su karvytėm šneka.

Pievos žalios, gražios
Ir gėlių nestinga
Visur pabuvojus
Grįšiu aš laiminga.

Agnė Kieraitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Pavasaris

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pro savo langą aš matau,
Kaip žydi obelys ir vyšnios.
Berželis žalias prie tvoros
Šakom siūbuoja lyg įniršęs.

Ir tie kaštonai išdidūs – gražūs
Tiek daug žiedų visi panašūs.
O tos šakelės neapsakytos
Tarytum žvakės joms įstatytos.

Melsva padangė, laukai žaliuoja,
Geltonos pienės visus vilioja.
Neužmirštuolių aš prisiskinsiu
Sau margą, gražų vainiką pinsiu.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Genys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Margaspalvi tu geny,
Kam medelį taip kali?
Su snapu visur krapštai
Gal nakvynės ten prašais?

Neatrodo, kad nakvynės,
Nes per mažos yra skylės,
Tokį darbą jau turi:
Visus medžius prižiūri.

Tai stipri tavo galvelė
Vis kali, kali be galo,
Ir pridaręs tiek skylių
Turbūt ieškai kirmėlių?

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui