Praeities beieškant

Teksto dydis: +1, +2, normalus

…Kai nubundu aš vidury nakties
krūtine, degančia, sunkia,
Aš pakeliu akis į dangų
Ir noriu klykt lyg paukštis,
Pašautas abejonių, krentantis žemyn…

…Aš įeinu į namą, jame langų nėra,
Tame name matau aš ąžuolą.
Jo šaknys it kaulėti senio pirštai
Tik namo sienojai… Jie šnabžda:
- Gyvenai… gyvenai… gyvenai…
Gyvenau, kas padėjo man gyventi?
Kas įkvėpė gyvybės tokiai keistai sielai…
Aš noriu rast tą žmogų ir ištart…
Kas aš? Iš kur ta keista mano mintis...?
…Sena nuotrauka ant staliuko
su nulūžusia koja…
Jame mergaitė su mama…
Viena vieta tuščia…
Tačiau nerandu.
Poetikos eilės ir proza, iškelia
Meilę aukštai, kaip žmogų.
Tačiau tai ne aš…! Tai mano jausmai?
Dėl to ir rašau. Aš ieškau prasmės…
Savyje…
Gelsvam popieriaus lape aš ieškau savęs!
Ir noriu surasti reikšmę ir vietą pasauly…
Sau, savo meilei…

S-6 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Sau

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš netikiu lietum, netikiu, kad jo gaivūs lašai nuplaus mane. Aš stoviu nuoga lietuje, abejinga… viskam… Lietui, lašams, pasauliui… Aš netikiu, kad vėjas gali atnešti meilę, tiesą, viltį. Aš pati tai nešu. Giliai. Širdyje. Paslėpta. Aš noriu stovėti nuoga, sušlapusi šiltam vasaros lietuje. Drugelis. Ant mano peties. Jis neskrenda. Jam patinka mano oda. Švelnus nekaltumas jo vienareikšmiškuose sparneliuose. Aš nematau jo akių. Jos mažos. Jos žiūri tolyn. Ten… mėlis, paslaptis, pasaulis… Jis priklauso man. Mano valiai, išdidumui, neapykantai. Jis priklauso man! vienintelė ir nepakartojama. Tokia mano mintis.

Laisvę…aš galvoju apie laisvę. Kitokia būti nemoku, tik nepriklausoma.

Toma Riškutė, S-6 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Šiandien...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neapšvietė manęs vos gimusios
Dangaus skaisti šviesa.
Ir laumės dovanų
Brangių nedovanojo.
Laurų vainiku pasipuošęs Apolonas
Savo globotinių būrin manęs priimti nepanoro…

O šiandien…
Šiandien mano rankos
Neliečia, deja, fortepijono…
Ir spalvos negula molbertan taip,
Kaip noriu aš…
Tik kai kada mane užplūsta didis noras
Juodom raidėm išliet mintis savas baltam lape.

Deimantė Galinauskaitė, 11R

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Sninga

breathtaking shot beautiful frozen lake surrounded by snowy mountains sunny day 181624 5508 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sninga…
Palengva sukasi ore
Ir leidžias iš dangaus
Baltutės snaigės tyliai
Vakare
Ant purvino asfalto.
Sninga…
Gatve išbalus moteris
Su kūdikiu ant rankų
Slenka palengva.
Akyse - skausmas, neviltis,-
Šalta žmonių širdyse…
Sninga…
Konteinery sušalęs valkata
Ieško duonos kasdieninės -
Namų šilumos
Sninga…
Pasaulyje daugybė kryžkelių,
Kelių…
Vienu iš jų einu ir aš
Namo, kur mylima ir laukiama…
Žingsniuoju palengva…
Juk sniegas spindi, girgžda!
Atsisuku ir nustembu:
Aš palikau pėdas?!
Baltas! Nesuteptas…
Sninga…

11R klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Mano naktys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Džiaugiuos naktim,
Kai spingsi dangaus akys,
Džiaigiuos naktim,
Kai neūžia šiaurys,
Džiaugiuos naktim,
Kai lapai tyliai šnara,
Džiaugiuos naktim,
Kai tu čia ateini.

Verkiu naktim,
Kai mėnuo nesirodo,
Verkiu naktim,
Kai sieloj - siautulys,
Verkiu naktim,
Kai šlamesį sukausto gruodas,
Verkiu naktim,
Kai tu nebegrįžti…

11R klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Hamletiškas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

O kaipgi man dabar šioj žemėj būti,
Kai negali tikėti net savimi?
Kai gėris pasmerktasišnykt ir žūti,
O blogio neišrausi -
Jis giliom šaknim įaugęs šiton žemėn!
Kas taip pasakė,
Kad nuostabiausias sutvėrimas žemėj - tai žmogus?
O ne! Žmogus - tai lyg sudegus žvakė:
Atrodo toks didingas ir kilnus,
O iš tiesų - Niekingas jo vidus.

Jūratė Streckytė, 11H

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kai nemiegi...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Na gerai. Bandysiu kurt eiles
Nors amato šio nalabai temoku.
Sugaudyk, kad gudrus, žodžius, ir kaip peles
Į spąstus klastingiausius poezija besivadinančius sudėki.

Jei kažkodėl nemiegi tu
Gal meilė nebyli kankina?!
Nekrauki viso skausmo sau širdin,-
Įleisk poezijos peles…

Štai tokį patarimą aš gavau.
Bandžiau per naktį akis žvaigždyne pakabinus,
Sudėt eiles, bet va, brolau:
Pamiršusi poeziją, prie lango užmigau.

Ir kaipgi man dabar snaudalei nelaimingai
Prabilt poeto prakilniu balsu,
Jei meilės ilgesys mane sėkmingai
Užmigdo saldžiu ir ramiu miegu…

11H klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Dar neišeik…

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dar neišeik… Gali netart nė žodžio,
Tik neišeik…Tik leiski man pajaust
Kaip gera širdžiai, neramiai ir godžiai
Prie širdies tavosios prisiglaust.

Kažin ko liūdi tavo akys?
Šešėlis koks užtemdė jas?
Tik neišeik, ,,sudievu" nepasakęs…
Kitaip širdis į širdį kelio neberas.

Jūratė Streckytė, 11H

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Malda

medium shot happy christian kid church 23 2149344164 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aukščiausios jėgos, aš kreipiuos į jus ir vėlei,
Bandydama palengvinti nežemiškas kančias.
Kodėl sužlugdėt tai, kuo taip aklai tikėjau?!
Kodėl nužudėt viltį ir svajas?!

Tapiau vaivorykštę, bet spalvos buvo tamsios…
Girdėjau paukštę – ne giedojo, verkė ji…
Juokiaus nakty, bet liūdnas buvo balsas…
Žvelgiau į saulę, bet mačiau tik skausmą jos širdy…

Ir niekas niekada nesužinos, kaip man nelengva,
Nes niekam neatversiu savo verkiančios širdies!
O, viešpatie, grąžink man tai, kas buvo šventa,
Suteik stiprybės žengt tolyn, suteik vilties!

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Vis tikuos...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Taip netikėtai įžengei į manąjį gyvenimą:
Tarytum vėjas įlėkei per praviras duris…
Ir pajutau širdy neblėstantį rusenimą,
Neleidžiantį klaidžiam kely paklyst…

Ir, rodos, saulė dar skaisčiau sužibo:
Užpildei tuštumą, slypėjusią many…
Turbūt tik tavo melsvos akys žino
Tiesą, kurią taip atkakliai slepi…

Per daug praliejau ašarų, per daug kentėjau:
Prašau, neleisk tavęs pamilti…
- Ar tie jausmai tikri? – vėl klausiu vėjo,
Bet vis tikiuos iš tavo lūpų šiuos žodžius išgirsti…

Gintarė Valančiūtė, II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Tu taip toli...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ne! Nežinai, ką tau jaučiu, ir niekada nesužinosi,
Nes tu toli ne atstumu, o širdimi!
Ateisi svajose ir šiluma apklosi,
Deja, tai tik miražas, tapęs viltimi!

Norėčiau, kad tamsa užgožtų tavo veidą,
Kad neregėčiau tavo žvilgsnio niekada!!!
Tačiau kartu jaučiu ir baimę,
Jog be tavęs paskęsiu naktyje!

Gintarė Valančiūtė, II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Juokiuos iš skausmo...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Juokiuos iš skausmo – ašarų jisai nevertas,
O gal dėl to, kad jų jau nebėra…
Juokiuos, nes tai, kas buvo išgyventa,
Paliko gilų randą širdyje!

Jis nesupras, kiek suteikė man skausmo,
Kiek įžiebė širdį tuščių vilčių…
Jis neišgirs manęs ir mano šauksmo,
Nesužinos, kaip man dabar sunku!

Net nežinau kodėl, bet vis dar laukiu…
Gal jis ateis ir vėl širdy sužibs šviesa…
Kur dingo tie jausmai? – savęs ir vėlei klausiu.
Kodėl dabar ne taip, kaip buvo kažkada?!

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui