10 000 straipsnių
Saulė šviečia, sniegas blizga,
Koks gražus šis metų laikas,
Kada aš, užmiršus viską,
Laukan bėgu lyg apkvaitus.
Štai rogutės ir virvelė,
Aš nuo kalno nuvažiuosiu,
- Vaikai! Duokit man kelią!
Skrisdama aš sau dainuosiu.
Taip smagu sniege voliotis,
Baltom snaigėm užsikloti.
Sniego senį nulipdyti
Jam ir šluotą įstatyti.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Laikas skuba, laikas bėga,
Mano laikrodis nemiega.
Greit skaičiuoja minutes,
Valandas ir sekundes.
Taip dienelė po dienos
Skuba viena po kitos.
Taip ir laikas atskubėjo,
Nes Kalėdos jau atėjo.
Aš eglutę pasipuošiu,
Ir šiai šventei pasiruošiu,
Daug kučiukų prikepsiu,
Ir Kalėdas sutiksiu.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Taip maloniai ir taip netikėtai
Pirmos snaigės ant žemės nukris
O nenuoramos rudenio vėjai
Jas bejėges vis suks ir blaškys
Nusileis jos ant žemės kietos
Ir ant pilkojo rudenio kalno
Ir ant pievos pernykščios žilos
Ir ant šilto ir glostančio delno…
6a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Rašytojo mintys nerimsta
Vis blaškos
Jos padrikos pinas
Ir sukas
Atrodo idėjos vis liejas kaip vaškas
Ir leidžias kaip rudenio rūkas
Ir gula į lapą raidė po raidės
Vis liejasi žodis po žodžio
O potekstėj kyla
Mintis po minties
Ir skęsta
Vaizduotės aruoduos
Vainius Bakas, 6a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Rudenio naktys žvaigždėtos ir šaltos
Vėjai vis kaukia,lakioja
O pievos sustingusios ,baltos
Lapais auksiniais šiltai apsikloja
Ir nuotaika rudenį visai nelinksma
Net žemė ir ta susitraukus
Ir laukia žemelė,motulė gamta
Vyturėlio pavasario šauklio
6a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Yra pasaulis-pasauly žmonės
Ten pinasi apgaulės ir svajonės
Yra erdvė beribė ir bekraštė
Yra seni ir apdulkėję metų raštai
Yra pavirtę dulkėm
Baltų kaulai
Galbūt išnyksime ir mes
Kaip dinozaurai…
Vainius Bakas, 6a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ar tu žinai, kaip skamba keistas juokas?
Ar tu žinai, kiek dar gyvensime abu?
Ar tu žinai, kaip paukštis suokia
Ant seno ąžuolo šakų.
Ar tu žinai, kad rytas lauks nakties vėsos?
Ar tu žinai, kad kitas atsikėlęs eis į šviesą?
Ar tu žinai kiek laukt reikės iki dienos,
Kuri kartos mums tikrą tiesą.
Ar tu žinai, kad laikas jau miegoti?
Kad gal rytoj jau nebebus šviesu?
Visas mintis palikime rytojui,
Ir mirkime visiems laikams tik mes abu.
Jonas Jovaišis, 9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Naktis, banguoja ežeras žilais plaukais,
Prie liūdno beržo valtis palikta.
Ir mes abu, nušvitusiais veidais
Nuo laužo, žiūrinčio į mus liepsna.
O mes abu taip laukėm šios tylos,
Šios tirpstančios nakties kvapų…
Šio vakaro, šiltai banguojančios vėsos-
Mes laukėm laiko, kai pabūsime kartu.
Tai mūsų ežeras, ir mūsų gulbės baltos.
Ir mūsų nendrė, šlamanti vis mūsų vėjo genama.
Tai mūsų pievos ir laukai, ir mūsų valtis,
Ir mūsų ši tyli tyli tamsa.
9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš kaip kątik pakilęs paukštis,
Dar nejaučiantis aukščio lig saulės.
Aš kaip kątik pakilęs paukštis,
Nepažįstantis pilko pasaulio.
Aš kaip vėjas prie jūros paleistas,
Nors neprašomas – lekiantis.
Aš kaip vaikas – pagautas, nuteistas,
Nors nepaliestas – verkiantis.
Aš kaip mėnuo, neprašomas – kylantis,
Kai nuo saulės tau akys įskausta.
Aš - šventuolis, nors dievo nemylintis,
Nors ne kartą jaučiau šitą skausmą.
9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Išdygęs žole, pražydęs gėle,
Atplaukęs upe, pas tave ateinu.
Suspindęs žvaigžde, nukritęs žvaigžde,
Ištirpęs ledu pas tave aš skubu.
Pamatęs tave, lingavęs medžiu,
Ištirpęs rūgštim, dainuota daina.
Išskridęs paukščiu, pas tave ateinu.
Vėluoti blogai, nes tavęs nebėra.
Jonas Jovaišis, 9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Paskutinįkart tave bučiuoju,
Paskutinįkart myliu.
Paskutinę dieną tau dainuoju,
Paskutinę – gyvenu.
Man paskutinė cigaretė per karti,
Ir paskutinis dūmas per aštrus.
Aš eisiu ten, kur vėjai keturi
Nešioja rudenio lapus.
Aš eisiu ten, kur kelias ilgas,
Kur pabaigos nėra.
Kur dešinėj vien pilkos smilgos,
Kairėj, vien pieva mėlyna.
Aš eisiu tiesiai pas tave
Nematęs šimtmečius akių.
Kairėj, vien pieva mėlyna,
O prieky tūkstantis rausvų stogų.
Jonas Jovaišis, 9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
šešėlio pabaiga
tai saulė mirė
gal išėjo
šviesa užgeso
pas tave
lange
nutilo žingsniai
po langais
sode
nejau kažkas
sustojo?
bet praėjo…
tyla
tyla
tyla
tyla
….
(mėnulis baltas patekėjo)
***
Tai buvo dar viena ilga naktis,
Šalta žiema, mėnulio pilnatis.
Baltoj šviesoj pasaulis miega,
Mirtis praėjo ir išmindė sniegą.
Tie debesys, kur plaukia, nukeliaus toli.
Vėliau kažkam jie dovanoja lietų,
Negali jie tiesiog nukristi čia,
Pasauly niekam nebeliko vietos.
Nenoriu mirti, dar labai anksti.
Mirtis pabėgo, bet paliko pėdas.
Paseksiu ją ir, jei pavyks,
Apmėtysiu iš šalto sniego.
***
Šią naktį nei vienos žvaigždės
Ir miestas tyli
Žmogus jau niekad nemylės
Bet žmogų myli
Su sniego magiška šviesa
Nutrauksiu stygą
Žvakes užpūsiu. Stos tamsa
Užversiu knygą
***
Palauk kol saulė
Dieną šildžius
Į vakarą uždegs jausmus
Palauk kol žvaigždės
Naktį švietę
Ryte padovanos sapnus
Palauk kol vaikas
Vakar gimęs
Rytoj paliks gimtus namus
Palauk kol meilė
Tau jau mirus
Kažkam prikels senus džiaugsmus
---
O tada nusišypsok
12 klasė
Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui