Archyvai: Poezija

Angeliukui

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Su vėju pasikviesim tamsą
Ir su ugnim numirs šviesa
Tyla padės užmušti garsą
O žodyje teliks tiesa

Su saule vėl prikelsim dieną
Su paukščiais atsigaus gamta
Ir gersim kraują, nes išgėrėm pieną
O meilė nebebus šventa

Tikėjimu nuvysim mirtį
Ir jo ugnim atgims šviesa
Rasos laše įžvelgsim viltį
Įžvelgsim meilę akyse

***

krentu į sniegą, noriu klykti
nes tavo veidas mano akyse
sapnuoju miegą, bet užmigti
neleidžia tavo balsas galvoje
krentu į tamsą, ir išnykti
netrukdo niekas, nes šalia
užmigo angelas, kam pykti?
jis juk primena tave…

***

naktis už lango
slankioja
vagis
sapnus pavogus

mėnulis pilnas
tyli
išdavikas jis
apgavo mus

lietus ryte
vėl šventas
nekaltybe
lyja

naktis už lango
slankioja
nueina
rytas tuščias švis

Simas Švitra, 12 klasė
Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Taize 2001 08

side view girl sunday school 23 2149613738 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

šalia vienatvės
prakeikti likimai
jei nori – juokis
niekam neskaudės
mirtis, gyvybė -
purvini žaidimai
jei žaisi dviese
vienas pralaimės
lietaus apgaule
gyvenu po saule
supratęs viena –
dievas nepadės
šalia vienatvės
tik prisiminimai
sučiauptos lūpos
kraujas iš širdies

***

šaltas stiklas
šiltas kraujas
mano drauge
tu žinai
tamsią naktį
švelniai lyja
sapnas šventas
(pabudai)

***

tu nulipdyk man veidą
savo rankom
akis rudas man
pieštuku nupiešk
tu ištepliok dažais
jei nori
mano sielą
paskui išplėšk tą lapą
jei skaudės

12 klasė
Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Pienė

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pro langelį ankstų rytą
Pamačiau marias saulyčių.
- Kaip saulutės išriedėjo? -
Aš paklausiau pievų vėjo.
Vėjas pūsteli piktai:
Tai ar pienių nematai?!

6 klasė
Viršužiglio pagrindinė m-kla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Bitutė

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Graži esi, bitute,
Pūkučiais padengta.
Darbšti esi, bitute,
Medutį nešdama.

Žiedai laukuos pražydo,
Vėl tau darbelio bus.
Prinešk medaus, bitute,
Į kvepiančius korius.

10 klasė
Viršužiglio pagrindinė m-kla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Vaikystė

family spend time summer garden 1157 37109 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vaikyste, tu lyg pienių pumpurėlis,
Kuris į dangų stiebiasi aukštai.
Vaikyste, tu lyg sniego lopinėlis,
Kurį ištirpdo saulės spinduliai.

Tu kaip dangaus skaidriausioji mėlynė,
Kaip debesėlis plaukiantis gelme,
Tu kaip žvaigždelė vakarinė,
Kuri sužimba danguje.

Tu vasarų ir uogų raibalynė,
Žalių pavasarių švelni gama.
Tu visada pirma ir paskutinė,
Tu man brangi, nes tik viena esi.

8 klasė
Viršužiglio pagrindinė m-kla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Aš noriu namo

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai saulė vėlai vakare nusileidžia,
Man širdį suspaudžia gėla.
Aš noriu sugrįžt į savąjį kaimą,
Aš noriu, supraskit mane.

Aš noriu klausytis šlamėjimo medžių
Ir sodo takeliais bėgioti basa.
Aš noriu, kad nuostabi paukščio giesmelė
Pažadintų rytą mane.

Aš noriu užuosti gėlių švelnų kvapą,
Prakalbint bites aviliuos.
Tyloj išgirstu, kaip širdis mano sako:
- Geriausia gyventi tik savo namuos.

8 klasė
Viršužiglio pagrindinė m-kla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Mamai

daughter closing eyes mother giving tulips 23 2148080491 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mama, tu greita kaip pavasario vėjelis.
Mama, tu linksma kaip čiurlenantis upelis.
Mama, tavo plaukai kaip saulės kaselės,
O lūpos kaip raudonos roželės.

Mama, tavo balsas kaip vieversio dainelė.
Mama, tavo rankos švelnios kaip pienės galvelės.
Mama, tavo akys lyg gilus šaltinėlis,
O šypsena lyg saulės spindulėlis.

Raminta Dirvanauskaitė, 5 klasė
Viršužiglio pagrindinė m-kla

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Bėga laikas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mes vis susapnuojam, kaip rudeniui lyjant,
Bėgam pievom saulėtom, žaliom,
Laiks nuo laiko visi įsimylim,
Ir mūs meilė pražysta dainom.

Mes taip norime būti laimingi,
Skrist su paukščiais aukštai danguje,
Kartais norime būti skirtingi,
Ir į foto įamžint save.

Mums gyvenimas rožėmis grįstas,
Einam juo ir mus bado spygliai,
Kas atspėsit greičiau šitą mįslę,
Kam dar šiandien gerai, kam blogai.

Eina dienos ir keičiasi laikas,
Laiką keičia sugriuvę stabai,
O gyvenime aš - kaip ir vaikas -,
Gyvenu, ir dėl to man gerai.

Susimąstyti neužtenka vietos,
Ir ši erdvė bekraštė per maža,
Kodėl aš gyvenu, vargstu ir niekas,
Nesikeičia, tik keičias ši diena.

10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Ar žvaigždės jaučia?

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar žvaigždės jaučia, kai joms groji,
Žvelgi dangun drėgnom akim, lieti stygas?
Man vėlei šąla kojos, kai mane bučiuoji,
Mieloji, iš romano skaitomo kasnakt...

Pasemčiau laimės šulinio vandens šiek tiek daugiau,
Jei būtų bent lašelis jo dugne.
Užgeso mylima žvaigždė, kai akmenį į ją mečiau,
Ir taip nyku kažko, šitam šaltam dangaus skliaute.

Ar žvaidždės jaučia, kai dainuoji vienas tamsoje? -
Paklausiu aš savęs ir vėl tyliu.
Nešu laiškelį žvaigždei baltame lape,
Nors taip skubu, bet niekaip jo nunešti negaliu...

Jonas Jovaišis, 10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Keistas metas būt vaiku

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žiema - koks keistas metas būt vaiku -
Suspindęs sniegas grindžia baltumu gatves.
Užkimęs vėjas šniokščia ir dainuoja tarp langų
Liūdnas, jau iš mados išėjusias dainas.

Kažkur toli laiptinėse gitaros nykiai groja,
Sušalę pirštai nebe taip švelniai pakalbina stygas,
O tu sustoji, paklausai ir vėl žygiuoji
Gyvenimu, palikdama kitiems mintis - tegul atranda jas...

Už lango, pro kurį žiūri, užlietas miestas
Juodu, kai kur šviesėjančiu žiemos tušu.
Pabeldė į duris nykumas, svečias nepakviestas,
Įleidi kambarin, lydėdama liūdnu žvilgsniu.

- Toks metas, liūdna, ką darysi, -
Atsikvepi, tari užkimusiu balsu.
Ne tau vienai sunku - žiemos juk neišvysi.
Priprasi - koks tad keistas metas būt vaiku...

Jonas Jovaišis, 10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Prasmė

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kažkas iš mūsų turi būt laimingas,
Kažkas už viską turi atkentėt,
Daugiau romantikos, kuri seniai pradingus.
Kodėl aš negaliu kaip paukštis skleist sparnus ir lėkt?

Aš stoviu vėl basom ant balto sniego,
Kažkur toli girdėti vaikiški balsai...
Kai neturiu tavęs man ir nereikia nieko,
Nebent stiprybės tos, kuri išblėsusi seniai.

Yra žmonių, kurie beprotiškai laimingi,
Tokių, kur nori nužudyt save,
O man - iš lėto slinkt ir nenuvilti,
Draugų, kurie nuvildavo mane.

10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Skaičiuoja laikrodžiai dūrius

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pilki namų stogai dainuoja.
Dulksna aptrauktas šaltas rudenio dangus,
O miesto pilkuma pakibus virš galvos man moja,
Kai vėjas gatvėj vaiko šiukšles ir lapus.

Seni gyventojai susėdę draugiškai aptarinėja dieną...
Vaikų būriai paklydo tarp laiptinių pilkumos,
O mums, jauniems - pagrot, išgert po vieną
Ir būt būry, pabūti lig aušros...

Laiptinėms šąlant, šąla ir pasaulis.
Nyku kažko, tik susileist ar pasigert..
Ir vėl depresija užlieja mano saulę,
Kuri po vakaro triukšmingo nebenori prisikelt.

Išgąsdinkim nekaltą skubantį praeivį,
Gal jis rytoj pabudęs prisimins taip mus.
Išgerkim, bet nenusigerkime už tai, kaip dienos eina -
Kaip laikrodžiai - skaičiuodami dūrius.

Išpildyk paskutinį mano norą, broli,
Nupieški varnas, miegančias ant ištiestų elektros linijos laidų,
Įrėmink atmintin ir paskubėk, atnešk tai guolin,
Norėčiau aš nebesapnuoti jų akių...

Pagrok man paskutinį kartą liūdną dainą,
Kad aš pamiršt galėčiau savo negandas visas.
Priminki man, kaip švirkštą panaudotą, mano klaidą,
Gimimą priešaušry, nužudžiusį mane.

Jonas Jovaišis, 10c klasė
"Šilo" vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui