Ar žvaigždės jaučia, kai joms groji,
Žvelgi dangun drėgnom akim, lieti stygas?
Man vėlei šąla kojos, kai mane bučiuoji,
Mieloji, iš romano skaitomo kasnakt…

Pasemčiau laimės šulinio vandens šiek tiek daugiau,
Jei būtų bent lašelis jo dugne.
Užgeso mylima žvaigždė, kai akmenį į ją mečiau,
Ir taip nyku kažko, šitam šaltam dangaus skliaute.

Ar žvaidždės jaučia, kai dainuoji vienas tamsoje? –
Paklausiu aš savęs ir vėl tyliu.
Nešu laiškelį žvaigždei baltame lape,
Nors taip skubu, bet niekaip jo nunešti negaliu…

Jonas Jovaišis, 10c klasė
“Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui