Poezija • Poezija

Skausmas atsimuša į molą

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atsimuša bangos į molą,
Audra nerimsta - taip baisu.
Žuvėdros klykia ir plasnoja…
Ir vėlei skausmas grįš, tikiu.

Ir tavo gailios, liūdnos akys
Jau nemokės karštai mylėt,
Nes skausmą tą kai išgyvensi,
Nesinorės daugiau kentėt.

Kraupi naktis, visai kaip ši.
Tu tarp bangų kažką vis prarandi.
Paskendo meilė, džiaugsmas ir viltis.
Tik nesinori patikėt…

Tai mirė, žuvo toji laimė,
Ir jos nelemta jau išvyst.
O gal prikelti galim meilę,
Gal verta darkart pamėgint?

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Sveikinu tave, pasauli!
Sveikinu ir jus, draugai!
Žvaigždės iš dangaus
vis krenta. Ir taip amžinai…
Amžina ir mūsų laimė.
Amžini mūsų jausmai.
Amžina širdis vis plaka-
nepalieka jos draugai.
Jūs, draugai,- tai mano džiaugsmas,
ašaros ir daug gerų,
daug geriausių tų dienų,
kurias praleidome kartu.
Laikas bėga, skuba, lekia,
amžinai jis nesustos…
Pilnatis išnyra tyliai.
Tyliai lauks ir pasiguos.
Pasiguos, kad ji mus keičia.
Keičia ta gera linkme.
Trečias tūkstantmetis- laikas,
kai mes vėl viena šeima.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Laimės paukštis

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kur mano gimtinė, kur mano namai,
Ten laimė gyvena, ten upės, kalnai.
Ten jūra žydroji ir žydras dangus:
Gyvena ten paukštis, jo vardas gražus.

Gal tai bus ir keista, bet viskas tiesa.
Jis skrenda per lietų, per audrą nakčia.
Išgirdęs tu bildesį, jo nestebėk,
Vis tiek nematysi, nors eik ir žiūrėk.

Šis paukštis todėl taip vadinas- tiesa,
Kad skrenda visur, kur jo laukia slapčia.
Jo laukia pasaulis, jo laukia vaikai,
Jie laukia tikrovės- pabodo sapnai.

Tai paukšti mielasis, atskrisk pas mane,
Į dangų iškelki, svaiginki mane.
O jeigu galėsi- sparnus užaugink,
O jeigu reikės- nuo priešų apgink…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žiemos dvelksmas

illuminated snowy pathway park cold winter night 181624 42587 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šalta žiema ir šaltas vėjas.
Bereikšmiai žodžiai tarp žmonių.
Ir šaukti man dabar norėtųs:
- Pasauli, man širdy nyku!

Nes žmonės, einantys pro šalį,
Be šypsenos ir spindulių.
Nespindi jų veidai iš laimės.
Kodėl? Kadangi jau žiema kartu?

O snaigės šoka liūdną šokį.
Ir lyg norėtų jos primint,
Kad nebėra jausmų pasauly,
Kad nebėra jausmų širdy.

O man norėtųsi dainuoti:
- Žmogau, tu atsibusk greičiau!
Juk širdis nėra ledinė:
Krūtinėj plaka vis greičiau.

Dabar jau rytas, jau išaušo.
Dar viena diena prabėgs.
Ir tik vėliau suprasiu,
Kad iš to sapno jau grįžau.

Grįžau iš šalto blogo sapno.
Grįžau, nes noriu vėl gyvent.
Nes aš - žmogus, ir aš gyvensiu,
Kvėpuosiu tuo, ką davėt man.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Ledinės mintys

pine trees covered by snow mountain chomiak beautiful winter landscapes carpathian mountains ukraine majestic frost nature 627829 8235 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

aš neturiu vardų
visi jie išgalvoti
aš neturiu minčių
nes viskas suplanuota
gyvenimo prasmė
paklydusi svajonė
sušals šaltoj žiemoj
bejausmės mintys
išnyks lyg tirštas rūkas
šaltą žiemos rytą
prabėgs tos mūsų svajos
mums jų nesustabdyti
šaukiu tave žmogeli
nebūk toks abejingas
nes viskas šioje žemėj
prasmės deja pristinga…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kas kam, o man dangus

beatiful blue sky with clouds sunny day 839833 5072 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas kam…o man dangus,
man rūpi dar svajonės.
Kas kam…o aš žmogus
ištirpusioj tikrovėj.
Aš gyvenu dangaus širdim,
regiu tyru jo žvilgsniu.
Kas kam…o aš tikiu,
kad žodžiais jis prabiltų…
Paukščiu nuskrisiu lig dangaus
ir švelniai pabučiuosiu
į tyrą skruostą debesų,
į žydrą paukščių juostą.
Kas kam…o man dangus
viršesnis negu žemė.
Kas kam…o aš tikiu
jo dieviškąja galia.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Be pavadinimo

explosion colored powder dark black surface 23 2148054157 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ji išeina iš medžių lapų
iš svirplių gaudesio
ir saulės žaismo jūros vandeny

Ji išeina iš gelsvų plaukų
sruogos galiuko
ir duobutės skruoste
kai šypsais
Ji išeina iš tavęs,
mano mažyti,-

ir tu jau tampi suaugęs.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Be pavadinimo

explosion colored powder black surface 23 2148054137 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

O, vaike, niekada netapk tuo, kuris baudžia ir rėkia.
Tavo rėkimas, suskilęs į daugybę aštriabriaunių
adatų
Kris žemyn ir smigs į minkštutes miško samanas,
Pūkines vaikystės pagalves, saldžiausius sapnus;
Ir jų išnirusios smailios galvutės nerimu smigs
Į tavo pavargusią nugarą.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Be pavadinimo

elevated view mixed holi colors exploding dark backdrop 23 2148054111 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pamirškime tuos ,,už” ir ,,prieš”
Ir eikime susilietę pirštų galais
Bučiuoti debesis.
Ir tas trumpas laikas
Skirtas mums pabūt kartu
Matysi, ištįs kaip guma –
Mes ją abudu kramtysim
Ir pūsim didžiulius burbulus.
Paskambink man,
Ir tavo balsas
Suskilęs į mažytes elektromagnetines bangas
telefono laidais
Ateis pas mane.
Aš lauksiu.
Aš pati kalbėsiu.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Be pavadinimo

different rainbow abstract bubbles texture 23 2148205093 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Medžiai dideli ir šakoti
aplipę liepsnojančiais lapais
stovi ištiesę rankas į dangų
tarsi prašydami išmaldos

Tie debesys, kur atneša lietų
yra jų tėvai ir proseneliai
viskas čia jų rankomis statyta
ir medžiai – jų didžiausias turtas

O visgi stovi jie prašydami išmaldos
tarsi ne vaikai, o svetimi būtų
ir tėvai tarsi ne į savo vaikus žiūrėtų
nė vieno lašo vandens nenulyja.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Be pavadinimo

curvy creative abstract wavy effects color curves flow minimalist luxury stylish trendy colorful wav 1258 150956 Straipsniai.lt

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Raudonas pulsuojantis taškas
Užtiško ant sulanguoto sąsiuvinio lapo
Ir čia pat užrašė eilėraštį.

Aš jį tau dovanoju
Ar girdi mane?
Ne, tu tikriausiai miegi.

Tik tokie kaip aš – hiperjautrūs
Lyg dideli pulsuojantys burbulai
Sklendžia per orą taip tyliai

Ir atrodo tik užgavę kažką
Jie subliūkš ir iš jų teliks
Raudoni tekantys upeliai.

Bet tu nebijok
Jei ir užkliūsiu už tavęs
Būsiu laiminga tekėdama upeliais.

Raudoni didele burbulai sklendžia per orą
Viens už kito retkarčiais užkliūdami
Ar gali patikėti?

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Tu sutikai mane (melancholiškas triptikas)

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kur tu išeini
ten stoviu ir laukiu tavęs
ištiesus rankas
sapnuoji mane naktimis –
ryte pamiršti.
Aš stoviu ir laukiu tavęs
tu praeini
paskui sugrįžti –
kažkur matei tas akis. –
tu neprisimeni
aš taip pat nesakau
ir tu išeini.
Aš nusišypsau
ir laukiu tavęs ten,
kur tu išeini.

Tu žvelgi į mano akis
ir šypsais.
Kažkur matei jas –
lyg ir sapne.
Tu kalbi,
bet aš negirdžiu –
žvelgiu į tavo akis
ir šypsaus.
Ir kalbu
ne žodžiais, o akim.
Tu mane supranti.
O mažytės duobutės
tavo skruostuose
žybsi kaip juodos žvaigždutės –
Tu žvelgi į mano akis.

Aš liečiu tavo odą
mano plaukai
susipina su tavo plaukais
ir mano pirštai
susineria su tavaisiais.
Mes suaugę į vieną kamieną
kaip du vijokliai
kažkur praeity –
gal sapne.
Mūsų šaknys vienos,
Ir kraujas
Teka tom pačiom venom.
Girdžiu tavo mintis
Tu – mano, nes
Aš liečiu tavo odą.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui