Atsimuša bangos į molą,
Audra nerimsta – taip baisu.
Žuvėdros klykia ir plasnoja…
Ir vėlei skausmas grįš, tikiu.

Ir tavo gailios, liūdnos akys
Jau nemokės karštai mylėt,
Nes skausmą tą kai išgyvensi,
Nesinorės daugiau kentėt.

Kraupi naktis, visai kaip ši.
Tu tarp bangų kažką vis prarandi.
Paskendo meilė, džiaugsmas ir viltis.
Tik nesinori patikėt…

Tai mirė, žuvo toji laimė,
Ir jos nelemta jau išvyst.
O gal prikelti galim meilę,
Gal verta darkart pamėgint?

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui