Senamiestis I

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žolė tarp šaligatvio skilusių plytų –
gysločiai ir smilgos sudygę,
o ten ant stogų, ant balkono turėklų
šaknija jau užneštos sėklos –
ten degantys dagio žiedai,
purpurinės siūruojančios ožrožės –
aklos
žaliuojančios nytys,
gyvybės žali spinduliai
akmeninėj dykynėj,
buožainių, cikorijų mėlynos žvaigždės,
sušvitusios aižinčio mūro
plyšy ir ant arkos kieme, ant garažo,
raudonais žiedais pelargonija
gūdaus, jau apgriuvusio namo lange –
sausroje, kaitroje ir perkūnijoj
riaumojantys liūtų nasrai tarp palangių
ir sparnas gipsinio Amūro,
lyg tyrlaukis gatvė,
žolė lyg ištryškus pro laiptų pakopas –
eilėraščių
nutrūkęs nutolstantis aidas,
gyvybės žiauri apsvaiginanti pergalė,
nyki sąvartynų kaitra,
apleistis užmirštųjų aklaviečių,
begalę
senų židinių jau suskaldę
pelynai ir dilgėlės, ir varnalėšos.

1989

Vaičiūnaitė, Judita. Pilkas šiaurės namas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vilties spaustuvė, 1994.

Nuotraukos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1.
Pražiota burna
Violetinis veidas
kūnas kniūbsčia
plikas ir drėgnas
riksmas elektros
šokas virpantys kontūrai
žaibas
pradėjimas

2.
Pražiota burna
mėlyni pirštai riksmas
virkštelė lyties organai
kruvinas pakaušėlis
keturios valandos po gimimo

3.
Pražiota burna
deguonies žarna
mėlyni pirštai
pridengta nuogybė
virpantys kontūrai
išėjimas

Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.

Jaunystė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

išgersiu taurę šilumos
pripildyta šviesos
apsvaigsiu nejučia
palietusi žvaigždes
pavogsiu rojaus gabalėlį
iš gyvybės sodo
plazda,plazda jo žiedai
delne,iš jaunystės lobio
vaikystė žaisti liko
su smuiku ateities vandenyne
jos muzikos pinama vainiką
padabinsiu spindesiu gėliu
iš mano balso stygų
ir užmigsiu pavirtusi drugiu
kol pragides rytas
nupraus verkiančia rasa

Wisława Szymborska - Laiminga meilė

Wedding With Two Hearts Written Calendar 23
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Laiminga meilė. Tai normalu?
Rimta? Naudinga?
Kas pasauliui iš dviejų žmonių,
kurie nemato pasaulio?

Neužtarnautai išaukštinti,
vieni iš milijono, bet įsitikinę,
kad taip buvo lemta - už ką?
Už nieką.
Šviesa krinta iš niekur -
kodėl gi ant jų, ne kitų?
Ar tai žeidžia teisingumą? Taip.
Griauna per vargus įtvirtintas normas,
verčia iš aukštumų moralę? Griauna ir verčia.

Pažvelkit į tuos laiminguosius:
bent jau apsimestų truputį,
suvaidintų rūpestį prie draugų!
Paklausykit kaip juokiasi - tikras įžeidimas.
Kaip jie kalba - iš pirmo žvilgsnio suprantamai.
O jau jų ceremonijos, ritualai,
pačių išgalvotos pareigos -
lyg sąmokslas žmonijai už akių!

Sunku ir nuspėti, kuo pasibaigtų,
jei jų pavyzdžiu pavyktų sekti.
Kuo remtųsi religijos, poezija,
Kas išliktų, kas pasimirštų,
kas pasiryžtų neperžengt ribų?

Laiminga meilė. Ar ji būtina?
Sveikas protas ir taktas liepia tylėti,
lyg apie Gyvenimo aukštųjų sferų skandalą.
Puikūs vaikai gimsta be jos pagalbos.
Niekuomet žemės negalėtų apgyvendinti,
juk taip retai nutinka.

Tegu žmonės, nepažįstantys laimingos meilės,
tvirtina, kad laimingos meilės nebūna.

Tuo tikint bus lengviau jiems ir gyventi, ir mirti.

Į lietuvių kalbą išvertė G.P. pajutusi, kad nei minutės daugiau nebegalime be Šymborskos.

Prisiminimai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prisiminimai...
tu abejoji...
draugystė
vaivorykštės spalvom
danguj į tavo širdį
tiesia taką...
skaisti jaunystė ...
prisilietimai...
beprotiški bučiniai...
žvaigždėtos naktys...
neatvėso...
o lūpos dega,
kaip vakar...
žiemos šerkšnu
plaukai mus nusidažė...
tu abejoji...
man lūpos dega
nuo tavo bučinių...
ir nesvarbu,
kad tu toli...
matau tave
lyg šiol savoj širdy...

Prisiminimai (79-97)

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai uždegsiu akis,
Iš lubų ekrano
Nespalvoti epizodai
Vėl į jas kris…

Matysiu save
Ir artėjančią mirtį -
Ji mėnesius laukė
Gyvojo tunelio gale.

O dangaus buvo mažai…
Nespėjau paliest -
Nužudytą vaikystę
Rado smėlio dėžėj.

Neįžvelgiamam rūke
Pasistatė tėvas tiltą
Ir nuplaukė nuo jo
Su ištvinusia upe.

Bėgau tolyn
Prirašytais takais,
Bet rodyklės juokės
Tik viena kryptim.

O gamta keitė grimą.
Ir kaip įprasta – dalgiu…
Mama nebeužsimerkė pati,
Galbūt todėl neatpažino…

O seserys degino ugnį.
Kad jomis tikėtų.
Išlaistė šlamančią jūrą,
Man atidavė dugną.

Naktys siuntė žodžius…
Prakalbusiais lapais
Nukabinėdavau savo
Nukirstus medžius.

O draugai, susėdę ratu,
Savyje augino žolę…
Aidui kopijuojant jų juoką
Sužėlė keletas kapų.

Ir kaukės šypsojos,
Meilės veidas taip pat.
Ilgai… Bet melas vis tiek
Pavergė jos kojas.

Ir nebuvo kur būti…
Išgrįstos gatvės
Mano kojoms siūlė
Akmenų… truputį.

Ir iš aukšto septinto
Žiūrėsiu kaip ant asfalto
Nupiešta saulė
Į mane krinta…

1999 m.

Tik

Beautiful Girl Home 144627
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sunkiausia,
Kas gyvenime man buvo-
Tai nežinia.
Tikėjimas žmogum,
Kurio realiame
Gyvenime nebuvo,
Nes gyvenau svajonių
Susikurtame sapne.
Tik noras ateitį
Gražiau matyti
Ir skintis taką,
Kai esi ne vienas,
Ir dalintis džiaugsmą,
Kada glosto veidą
Saulės šiluma...
Bet patikėti tuo, ar verta,
Jeigu tik nori būti
Ne viena.

2008

Rudens kalba

Closeup Yellow Leaves Branch With Blue Blurred Background 181624
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atrodo, saulės spinduliai
Prabėgdami medžių šakas nudažė,
Papylė aukso dulkeles ant žemės,
Kur išvaikščioti takai,
Pasislėpė už horizonto, tik paliko
Virš debesų įvairiaspalviai atspindžiai.
Gal ne rudens vaizdai-
Tiktai jausmų akordai,
Kai liejasi iš sielos ir akių
Upeliai negirdėtų dar dainų...
Pribėgusi prie medžių
Juos paglostau, nes kalbamės su jais
Tuo vienu, tik gamtos padovanotu
Ir paprastu, nes iš širdies
Išplaukiančiu žodžiu.

2008

Atsiminimai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paliko jauni du broliukai, sesutė,
Viliuosi jie ateis manęs pasitikti,
Šiandien mintimis lankausi vaikystėje
Tikiuosi jie bendrauja ten susitikę
Vėl po pievas aš basas lakstau,
Tik ar aš sugebėsiu senas įtikti.
Toks laimingas esu kaip jaunystėje,
Kada pirmają meilę širdy pajutau.

Kalnai, miškas, upelis ir slėniai,
Vėl vilioja vis eiti tolyn, pamažu,
Aplankyti vietas kur lankėsi Ainiai,
Be to viskas aplinkui, čia buvo gražu.

Apkabinęs medelį, su juo vėl kalbėjau,
Kaip su savo geriausiu draugu,
Ir tuomet šventai aš tikėjau,
Jog šitiek geriausių draugų, aš turiu.

Jie saugojo mano vaikystę kartu,
Klajojau laukais, kalnais, miškų takeliu,
Jaučiausi laisvas kaip vėjas laukų,
Karštą vasaros dieną, braidžiau upeliu.

Mano laiminga vaikystė prabėgo greita,
Palikus mane kažkur toli, praeityje,
Nors bėgau atrodo ilgai greta,
Bet ji liko tik mano sapnuose, atmintyje.

Šiandien pasikeitęs šis Tėviškės kampelis,
Iš kalno liko tik mažas kalnelis,
Nebeliko prie baltojo kelio,
Gražuolio, sraunaus, vingiuoto upelio.

Miškai iškeliavo kažkur toli,
Seniai ilsis ramybėje Močiutė, Senelis
Atstumai pasidarę tokie trumpi,
Anapilin jau iškeliavo Tėvelis.

Išdavei

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Draskysiu popierinę gėlę:
bespalvę, pigią mūzą.
Ir tik valandos ištiksėję
primins kruvinąjį vėją.

Pametė naktis rasos lašelį
vidurnakti, kai taip tyku.

Skrisk

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Siela skraidydavo.
Be troškimo, be sparnų.
O kaip ji skraidydavo!..

Pasiekdavo meno pylimus pakutentus,
Tylą
Ir laiko smėlį, po smiltelę išgainiotą laukuos,
Tarp graudžios piemenuko melodijos,
Sengalvėlių užversto dienoraščio lapuose apdulkėjusią.

Per ledą basom kojom
Nieko nejausdama sklisdavo,
Rūką sukėlus tiršta sriuba pasaulį vadindavo
Ir juokdavosi –
Net duobutės skruostuose išryškėdavo,
Nors DNR šitas faktas
Kampe susitraukęs.

Pasauliu tikėjo.
Tamsius blogio vabalus
Ryškiausiom spalvom apraizgydavo dailiai,
Papūsdavo švelniai auksinėm lūpom
Ir šokdavo apsupty margaspalvių plaštakių,
Sugrįžus viena koja vaikystėn.

Dabar nebeskraido.
Gal trūksta sparnų, gal troškimo.
O gal prirakinta nostalgijos grandinėm
Išsivaduoti belaisvė
Jokias būdais negali
Ir nenori.

-----------------------

Pakilk virš gyvenimo.
Bent trapiai akimirkai
Leisk vėl visa tai pakartoti.

Grįžtančiai meilei

Cute Couple With Balloons Hugging Near Fence 23
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vėl į širdį meilė sugrįžo,
Tik dar vardo jai nerandu.
Ji, lyg vaikas, pasaulį išvydęs,
Man surinka, kai ją pamirštu!

Ji sugrįžo per vėją, per lietų,
O aš jos ieškot nedrįsau.
Ir nepaėmiau rankų ištiestų -
Dviese, juk eiti drąsiau...

Ji mane kaskart apsvaigina,
O supykusi, draiko kasas.
Kūną aistroj paskandina
Ir bučiuoja pėdas basas.

Bučiniai, lyg pienės pūkeliai,
Susirenka man ant delnų.
Jie čia kalbasi, juokiasi, barasi
Ir meilę augina tarp jų!