Vėl į širdį meilė sugrįžo,
Tik dar vardo jai nerandu.
Ji, lyg vaikas, pasaulį išvydęs,
Man surinka, kai ją pamirštu!

Ji sugrįžo per vėją, per lietų,
O aš jos ieškot nedrįsau.
Ir nepaėmiau rankų ištiestų –
Dviese, juk eiti drąsiau…

Ji mane kaskart apsvaigina,
O supykusi, draiko kasas.
Kūną aistroj paskandina
Ir bučiuoja pėdas basas.

Bučiniai, lyg pienės pūkeliai,
Susirenka man ant delnų.
Jie čia kalbasi, juokiasi, barasi
Ir meilę augina tarp jų!