Kaip apsiginti nuo apkalbų, melo ir šmeižto: Teisinės priemonės ir teisminė atsakomybė
Šmeižtas, apkalbos ir melas gali padaryti didelę žalą asmens reputacijai, karjerai ir net asmeniniam gyvenimui. Laimei, Lietuvos teisės sistema numato įvairias priemones, kuriomis galima apsiginti nuo tokio pobūdžio veiksmų ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip teisinėmis priemonėmis kovoti su šmeižtu, melu ir apkalbomis, kokia yra teisminė atsakomybė už šmeižtą Lietuvoje, ir kokius žingsnius reikėtų žengti norint apginti savo teises.
Kas yra šmeižtas, apkalbos ir melas teisės požIūriu?
Prieš imantis bet kokių veiksmų, svarbu suprasti, kaip teisė apibrėžia šmeižtą, apkalbas ir melą. Lietuvoje šmeižtas dažniausiai siejamas su garbės ir orumo gynimu. Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, kurio garbė ir orumas buvo paniekinti paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, turi teisę reikalauti paneigimo ir žalos atlyginimo. Svarbu atskirti nuomonę nuo fakto. Nuomonė, net jei ji yra kritiška ar nepalanki, nėra laikoma šmeižtu, jei ji yra pagrįsta faktais ir išreikšta korektiškai.
Šmeižtas: Tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, žeminantis asmens garbę ir orumą. Svarbu, kad informacija būtų paskleista tretiesiems asmenims.
Apkalbos: Dažnai vartojamas kaip sinonimas šmeižtui, tačiau gali apimti ir gandų skleidimą, net jei pats skleidėjas nežino, ar gandas yra teisingas.
Melas: Tai tiesiog neteisinga informacija, kuri gali būti skleidžiama įvairiais tikslais, įskaitant ir siekiant pakenkti asmens reputacijai.
Teisinės priemonės kovojant su šmeižtu, melu ir apkalbomis
Lietuvos teisės sistema numato kelias pagrindines priemones, kuriomis galima apsiginti nuo šmeižto, melo ir apkalbų:
Ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo: Tai pagrindinė priemonė, leidžianti reikalauti paneigti paskleistą informaciją ir atlyginti padarytą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę). Ieškinys gali būti pareiškiamas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Kreipimasis į žurnalistų etiką prižiūrinčias institucijas: Jei šmeižtas buvo paskleistas žiniasklaidoje, galima kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą arba kitas panašias institucijas, prašant ištirti, ar nebuvo pažeisti žurnalistų etikos principai.
Kreipimasis į teisėsaugos institucijas: Tam tikrais atvejais, kai šmeižtas yra itin sunkus ir padaro didelę žalą, gali būti kreipiamasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau tai taikoma tik esant tam tikroms aplinkybėms.
Alternatyvus ginčų sprendimas (mediacija): Prieš kreipiantis į teismą, galima pabandyti išspręsti ginčą taikiai, pasitelkiant mediatorių. Tai gali padėti sutaupyti laiko ir pinigų, taip pat išsaugoti santykius su asmeniu, kuris paskleidė šmeižtą.
Teisminė atsakomybė už šmeižtą Lietuvoje
Teisminė atsakomybė už šmeižtą Lietuvoje gali būti dvejopa: civilinė ir baudžiamoji.
Civilinė atsakomybė: Tai dažniausiai taikoma atsakomybės forma, kai asmuo, paskleidęs šmeižtą, privalo paneigti paskleistą informaciją ir atlyginti padarytą žalą. Žalos atlyginimas gali apimti tiek tiesioginius nuostolius (pvz., prarastas pajamas), tiek neturtinę žalą (moralinį atlyginimą už patirtus išgyvenimus).
Baudžiamoji atsakomybė: Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už sunkius šmeižto atvejus, kai informacija yra paskleidžiama siekiant pakenkti asmens reputacijai ir sukelti jam didelių nepatogumų. Už tokį nusikaltimą gali būti skiriama bauda, areštas arba net laisvės atėmimas. Tačiau baudžiamoji atsakomybė taikoma retai ir tik esant labai sunkioms aplinkybėms.
Įrodinėjimo našta ir svarbūs aspektai teismo procese
Kreipiantis į teismą dėl šmeižto, svarbu atsiminti, kad įrodinėjimo našta tenka ieškovui (t. y. asmeniui, kuris teigia, kad buvo apšmeižtas). Tai reiškia, kad ieškovas turi įrodyti šiuos faktus:
Informacija buvo paskleista: Ieškovas turi įrodyti, kad informacija iš tiesų buvo paskleista tretiesiems asmenims. Tai gali būti padaryta pateikiant liudijimus, elektroninius laiškus, įrašus ir pan.
Informacija neatitinka tikrovės: Ieškovas turi įrodyti, kad paskleista informacija yra neteisinga. Tai gali būti padaryta pateikiant dokumentus, liudijimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad paskleista informacija yra melaginga.
Informacija žemina asmens garbę ir orumą: Ieškovas turi įrodyti, kad paskleista informacija iš tikrųjų žemina jo garbę ir orumą. Tai gali būti padaryta pateikiant ekspertų išvadas, liudijimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad informacija padarė žalą asmens reputacijai.
Priežastinis ryšys tarp paskleistos informacijos ir žalos: Ieškovas turi įrodyti, kad būtent dėl paskleistos informacijos jis patyrė žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę). Tai gali būti padaryta pateikiant dokumentus, liudijimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad paskleista informacija turėjo neigiamą poveikį asmens karjerai, verslui ar asmeniniam gyvenimui.
Praktiniai patarimai apsigynimui nuo šmeižto
*Dokumentuokite viską:* Išsaugokite visus įrodymus, susijusius su šmeižtu, įskaitant laiškus, įrašus, žiniasklaidos publikacijas ir pan.
Kreipkitės į teisininką: Pasikonsultuokite su patyrusiu teisininku, kuris specializuojasi garbės ir orumo gynimo srityje. Teisininkas padės įvertinti situaciją, paruošti reikiamus dokumentus ir atstovauti jūsų interesams teisme.
Neatsakykite tuo pačiu: Venkite atsakyti į šmeižtą tuo pačiu, nes tai gali tik pabloginti situaciją. Verčiau susitelkite į teisinių priemonių taikymą.
Apsvarstykite mediaciją: Prieš kreipiantis į teismą, apsvarstykite galimybę išspręsti ginčą taikiai, pasitelkiant mediatorių.
Būkite kantrūs: Teismo procesas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir pasiruošusiems ilgalaikei kovai už savo teises.
Išvados
Kova su šmeižtu, melu ir apkalbomis gali būti sudėtinga, tačiau Lietuvos teisės sistema numato įvairias priemones, kuriomis galima apginti savo teises. Svarbu suprasti, kas yra šmeižtas teisės požiūriu, kokios yra teisinės priemonės, ir kokia yra teisminė atsakomybė už šmeižtą. Kreipiantis į teismą, svarbu turėti pakankamai įrodymų ir būti pasiruošusiems ilgalaikei kovai už savo teises. Laiku kreipiantis į teisininką ir tinkamai pasirengus, galima sėkmingai apginti savo garbę ir orumą bei patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.
Šaltiniai
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika garbės ir orumo gynimo bylose
4. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos svetainė
