VII paskaita. Atmintis

Atmintis. Atminties tipai. Sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Atminties stadijos: įsiminimas, laikymas, atgaminimas. Atminties treniravimas.

Bet koks išmokimas remiasi atmintimi. Be atminties gyvenimas būtų panašus į akimirką trunkančių epizodų rinkinį. Negalėtume suregzti net paprasčiausio pokalbio.

Kalbant apie atmintį, yra dalykų, su kuriais sutinka visi psichologai. Pirmiausia, tai atminties stadijos. Aš pasakiau savo vardą. Jeigu klausėtės – įsiminėte. Iki to momento, kai vėl jo prireiks, laikėte atmintyje. Kai prireikė (kas nors paklausė, koks mano vardas) – prisiminėte. Taigi:
1. Įsiminimas (užkodavimas, įvedimas į atmintį)
2. Laikymas atmintyje.
3. Atgaminimas (atsiminimas, i?traukimas i? atminties).

Jeigu mano vardo neprisimenate, gali būti, kad turite atminties problemų bet kurioje iš šių trijų stadijų.

Skirtingi atminties tipai: faktų įsiminimas, įgūdžių įsiminimas, asmeninė patirtis, bendri faktai ir t.t. Asmeninei patirčiai – epizodinė atmintis; bendroms žinioms apie pasaulį – semantinė atmintis; įgūdžiams – procedūrinė atmintis.

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė – aktyvioji, trunka keletą sekundžių; ilgalaikė – pasyvioji, trunka nuo kelių minučių iki ištisų metų. Kai kuriuose vadovėliuose dar nurodoma, kad yra ir sensorinė atmintis – momentinė atmintis, išsauganti patį pojūtį (kol jį suvokiame). Kartais ši sensorinė atmintis tapatinama su dėmesiu, selektyviu dėmesiu.

Nors trumpalaikė atmintis trunka tik keletą sekundžių, ji irgi apima visas tas tris stadijas. Įsiminimas (užkodavimas) gali būti akustinis arba vizualinis. Kai kurie žmonės, dažniausiai vaikai, turi “fotografinę” atmintį (eidetic). Vaizdas fotografiškai užfiksuojamas atmintyje ir išlieka toksai keletą minučių. Paauglystėje tokia atmintis paprastai išnyksta. Laikymas trumpalaikėje atmintyje yra ribotas. Vidutiniškai trumpalaikėje atmintyje vienu metu galima laikyti apie 7 dalykus (žodžius ar skaičius). Universali trumpalaikės atminties apimties formulė – 7+- 2. Tai atrado jau 1885 metais H.Ebbinghaus’ as (vienas didžiausių atminties tyrinėtojų). Tačiau trumpalaikės atminties turinį mes galime išlaikyti trumpai. Vėliau tas turinys pakeičiamas kitu turiniu, naujais faktais; arba tiesiog išnyksta, jei mums nereikalingas, nėra kartojamas. Kuo didesnis trumpalaikės atminties turinys, tuo ilgiau trunka atsiminimas. Manoma, kad vyksta paieška. Tyrimais yra netgi matuojama, kiek laiko trunka tokia paieška (kai atsakymas neigiamas, paieška ilgesnė).

Trumpalaikė atmintis labai svarbi sąmoningame mąstyme, problemų sprendime. Trumpalaikė atmintis svarbi ir suprantant kalbą, tačiau šis vaidmuo laibai komplikuotas ir dar neaiškus. Čia matyt įsijungia papildomi mechanizmai. Nes, pvz., pacientai su pažeistomis smegenimis: vieno iš jų atminties apimtis tik 1 objektas, bet jis gali atsiminti ir pakartoti visą sakinį; kito iš jų atminties apimtis normali, bet jis negali pakartoti viso sakinio. Tikriausiai yra kalbinė atmintis, atskira nuo trumpalaikės.

Realiai, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintys nuolat sąveikauja. Viena iš tokių akivaizdžiausių sąveikų – informacijos skirstymas prasmingais gabalais. (chunking). Tai daroma su ilgalaikės atminties pagalba.

Kaip vyksta informacijos perėjimas iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį? Viena iš teorijų – dvigubos atminties teorija. (paveikslėlis)

Įsimenami dalykai visuomet “įeina” per trumpalaikę atmintį. Čia jis pakartojamas ir tuoj pat keliauja į ilgalaikę atmintį. Tai patvirtina ir tyrimai: pateikiama 40 žodžių. Prašoma juos atsiminti laisvai, bet kokia tvarka. Geriausiai atsimenami paskutiniai žodžiai (kurie dar buvo trumpalaikėje atmintyje) ir pirmieji žodžiai, kuriuos buvo lengva kartoti. Vėliau kartojimas sunkėjo, nes trumpalaikės atminties apimtis užsipildė. (grafikėlis)

Tačiau ši teorija irgi ne viską paaiškina. Pvz. psichologas Sandfordas 25 metus kas rytą skaito 5 rytines maldas, bet jų mintinai taip ir neatsimena. Sunkiai paaiškinamas ir naujumo efektas (net tada, kai informacija jau nebe trumpalaikėje atmintyje).

Ilgalaikė atmintis – ir tai, ką sakiau prieš keletą minučių, ir tai, kas įvyko prieš keletą metų. Įsiminimas ilgalaikėje atmintyje nei vizualinis, nei akustinis, o prasminis. Pvz. atsimename sakinio prasmę. Atsimename žodžius, panašius pagal prasmę. Yra, kita vertus, ir kitoks kodavimas. Akustinis – atpažįstame žmogaus balsą, vizualinis, kvapų, skonio ir kt.

Kai reikia prisiminti kokią nors be ryšio informaciją, papildomai pridedami prasmingi ryšiai (AIO – Alio). Taip pat labai svarbus yra patikslinimas, išvystymas (pvz. prasmės, bendros minties pastraipoje radimas; priežasties – pasekmės susiejimas). Teksto įsiminimą lengvina ir papildomų klausimų nagrinėjimas.

Atsiminimas: daugelis užmiršimo atvejų – ne todėl, kad prarandama informacija, o todėl, kad nerandama priėjimo prie tos informacijos. Taigi ne laikymo atmintyje problemos, o atsiminimo problemos.

Tam tikro dalyko atsiminimas panašus į knygos ieškojimą didelėje bibliotekoje!

Ant liežuvio galo, tam tikrų įvykių atsiminimas tik hipnozės metu. Užuominos atsiminimui. Dėl tokių užuominų atpažinimo testus paprastai lengviau atlikti, nei prisiminimo reikalaujančius (bet kažin, yra ir anuo atveju visokių kabliukų).

Interferencija – informacijos persidengimas, susimaišymas, ypač kai naudojamasi ta pačia užuomina (pvz. draugo, persikėlusio gyventi į kitą vietą, telefono numeris). Kuo tam tikra užuomina daugiau “apkrauta”, tuo sunkiau, ja naudojantis, atsiminti. Be to, kuo silpnesni ryšiai tarp informacijos ir didesnė interferencija – tuo sunkiau atsiminti.

Kai kada užmiršimas būna iš tiesų dėl informacijos laikymo problemų. Tai yra, informacija išnyksta, jos nebėra atminties saugykloje. Tai dažniausiai atsitinka įvairių smegenų pažeidimų atveju.

Įsiminimo – atsiminimo sąveikavimas. Kai palengvinamas įsiminimas, lengvesnis ir atsiminimas. Informacijos organizavimas, suskirstymas pagal kategorijas, hierarchinis išdėstymas. Konteksto reikšmė. Kai tas pats kontekstas, lengviau atsiminti. Tai nebūtinai išoriniai dalykai, aplinka, gali būti ir vidinė būsena.

Pagaliau, atmintis neatsiejama nuo įvairiausių kitokių psichinių procesų. Turi įtakos nuostatos, motyvacija, kiti ypatumai. Didelę reikšmę turi emociniai veiksniai. Pvz. kai įvyksta kas nors emociškai jaudinančio ar svarbaus, atsimename, kur tada buvom, ką veikėm. Atsimename pačius įvykius, emociškai nuspalvintus. Neigiamos emocijos paprastai apsunkina atsiminimą (studentas laiko egzaminą).

Froido teorija apie prisiminimus ir atsiminimą (negalėjimą atsiminti) – per seminarą.

Atminties sutrikimai: amnezija – dalinis ar visiškas atminties praradimas. Tokių žmonių studijavimas daug informacijos suteikė apie pačią atmintį. Anterogradinė amnezija – neatsimena dabartinių įvykių, neįsimena. Retrogradinė amnezija – neatsimena įvykių prieš pažeidimą. Amnezijos atvejų nagrinėjimas patvirtina ir jau anksčiau minėtų skirtingų atminties tipų egzistavimą. Pvz. kai kurie amnezijos ištikti žmonės neprisimena faktų, bet prisimena įgūdžius. Motoriniai, percepciniai ir net kognityviniai įgūdžiai yra (arba labai greitai atstatomi), o faktų neatsimenama. Skirtingose atminties srityse talpinami ir asmeniniai bei bendri faktai. Žmogus atsimena bendrus faktus (kiek mėnuo turi dienų) bet neatsimena asmeninių faktų (kas yra mano vyras).

Vaikystės amnezija. Šis terminas priklauso Froidui. Jis pirmasis pastebėjo, kad jo pacientai visiškai neprisimena to, kas buvo iki 3 ar net 5 metų amžiaus. Daugybė tyrimų (dabartinių) tai patvirtina. Froidas šią amneziją aiškino tuo, kad vaikas išstumia visus seksualinius ir agresyvius impulsus, kuriuos jautė tėvams. Tačiau ši amnezija apima visas atminties sritis. Priimtinesnis aiškinimas: yra didžiulis (kokybiškas?) skirtumas tarp to, kaip vaikai įsimena (vyksta informacijos kodavimas) ir kaip tai daro suaugusieji. Suaugusieji tai daro, iš karto priskirdami kažkokioms tai kategorijoms, schemoms, o vaikai – be jokių asociacijų ( kažkaip panašiai į eidetinę atmintį).

Atminties gerinimas. Atsižvelgiant į tai, kas jau buvo kalbėta apie įsiminimo ir atsiminimo palengvinimą. Medžiagos dalinimas prasminiais gabalais, vaizduotės pasitelkimas, medžiagos nagrinėjimas, aiškinimasis, tikslinimas, konteksto reikšmė, medžiagos organizavimas, praktikavimasis (atsiminimo), PQRST metodas (medžiagos peržiūrėjimas, klausimai, skaitymas, pakartojimas sau, testas). Metaatmintis – savo paties atminties sistemos žinojimas. Ji lemia, kokia strategija naudojamės, kad atsimintume naują informaciją. Skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų ar norm.besivystančių ir atsilikusiųjų atminties veikimo yra dėl skirtingų strategijų naudojimo, o ne dėl sugebėjimų. Mokant, treniruojant, kai kurie iš šių skirtumų gali būti panaikinami.

Konstruktyvi atmintis – konstruktyvus, kūrybiškas prisiminimų atgaminimas. Prisiminimai konstruojami, užpildant informacijos trūkumus, atsiradusius įsimenant ar atsimenant. “Kaip paklausei, taip ir atsakiau” – paprastų išvadų įtaka atsiminimui. Klausimo suformulavimas palengvina tam tikros medžiagos atsiminimą. Kita vertus, klausimo suformulavimas įtakoja ir pačią medžiagą, atsiminimo tikslumą. Pvz. vienų žmonių klausė, kokiu greičiu važiavo mašinos, kai jos trenkėsi viena į kitą; kitų žmonių klausė, kokiu greičiu jos važiavo, kai susidūrė. Žodis “trenkėsi” lėmė kur kas tragiškesnį ir baisesnį avarijos atsiminimą. Taip pat prisiminimus veikia ir stereotipai (pvz. Betė niekad neturėjo pastovaus vaikino, bet kartais eidavo į pasimatymus; vėliau buvo pasakyta vienai grupei, kad ji ištekėjo, kitai grupei – kad ji tapo lesbiete; pirmoji grupė atsiminė tai, kad ji kartais eidavo į pasimatymus, o antroji – kad ji niekad neturėjo vaikino).Įtakos prisiminimams turi ir ištisos schemos (mentalinės žmonių, objektų, situacijų rūšių, tipų reprezentacijos).

Atsiminimas yra ne tikslus tikrovės atspindėjimas (representation), o jos interpretacija, aiškinimas (construction).