Vaikų ir paauglių psichikos sveikata

Visuomenė dar mažai skiria dėmesio psichikos sveikatai, todėl žodis “psichiatras” neretai gąsdina. Įprasta manyti, kad suaugusiųjų, juo labiau – vaikų emocinės ir protinės įtampos, nerimo, bendravimo ir kitas problemas galima išspręsti ir be profesionalios pagalbos ar atidėti, tikintis, kad išsispręs savaime. Deja, jaunosios mūsų kartos psichikos sveikata kelia vis didesnį pedagogų, psichologų, medikų ir tėvų susirūpinimą.
Vaikų ir paauglių psichiatro specialybė atsirado neseniai. Šie specialistai gali padėti mūsų vaikams geriau nei mes, laiku neperskaitę populiarios literatūros apie vaikų ir paauglių psichologines problemas bei jų sprendimo būdus, tikrai mylintys ar perdėta globa saugojantys juos nuo visų sunkumų, dėl užimtumo negalintys skirti vaikams nė kelių minučių kasdien, ignoruojantys jų poreikius ir laiku nepastebintys jų negalavimų bei, atėjus “gerumo bei dosnumo priepuolių” metui, be saiko lepinantys savo vaikus.

Vaikų ir paauglių psichiatrė dr. Aurelija Markevičiūtė sako, kad daugelis vaikų problemų yra ir šeimos problemos, daugelis paauglių problemų – ankstyvoje vaikystėje neišspręstų problemų tąsa, dėmesio ir emocinės šilumos stokos ar, priešingai – perdėtos globos padariniai.

Todėl labai svarbu įvairiomis profilaktikos priemonėmis šalinti veiksnius, dėl kurių gali išsivystyti psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų vaikystėje bei kitais amžiaus tarpsniais. Šių sutrikimų raidą gali paskatinti įvairūs veiksniai: biologiniai (paveldimumo), psichologiniai (dėl patirtų psichologinių traumų, ilgalaikio streso ir pan.) ir socialiniai (nesklandumai šeimoje, mokykloje, prisitaikymo kolektyve sunkumai). Psichikos sutrikimams išsivystyti biologiniai veiksniai nėra lemiami. Tačiau, kai jie nepalankūs, psichologiniai ir (ar) socialiniai rizikos veiksniai gali išprovokuoti psichikos ir elgesio sutrikimus.

Dėl kokių negalavimų galima kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą?

Šis specialistas vaikus ir paauglius bei jų tėvus konsultuoja depresijos, nerimo, dėmesio koncentravimo sutrikimų, priklausomumo nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, įvairių baimių (pavyzdžiui, tamsos, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis, baimės lankyti darželį, mokyklą), mokymosi problemų (vaikas išsiblaškęs, labai judrus, negali susikaupti, sunkiai geba skaityti, rašyti, skaičiuoti ir pan.) klausimais, taip pat teikia psichoterapinę ir medikamentinę pagalbą vaikams ir paaugliams, išgyvenantiems psichologines krizes (dėl tėvų skyrybų, artimųjų netekčių, patyrus smurtą), jaučiantiems nuovargį, galvos skausmą, nemalonius pojūčius pilvo srityje ir pan. (atsiradusius dėl psichosomatinių sveikatos sutrikimų).

Sunkios psichikos ligos (pvz., šizofrenija ir kt.) vaikams ir paaugliams diagnozuojama nedažnai, nes šioms ligoms išsivystyti reikia laiko ir visų rizikos veiksnių (biologinių, psichologinių ir socialinių) sąveikos.

Kaip vaiką prikalbinti eiti pas specialistą?

Su vaiku reikia kalbėti pakankamai atvirai, paprastai ir aiškiai. Sunkiausia psichologo ar psichiatro pagalbos nauda – įtikinti paauglius. Sėkmės galima tikėtis tik nuoširdžiai kalbantis su vaiku, pavyzdžiui: „Mes nežinome, ką daryti, kaip toliau elgtis, kaip sau ir tau padėti įveikti sunkumus. Jeigu manai, kad tau kitų pagalbos nelabai reikia, tai bent nueikime kartu pasikonsultuoti dėl mūsų problemų. Mes nežinome, ką daryti, ir visi kenčiame. Gal po konsultacijos pradėsime vieni kitus geriau suprasti“. Mažesni vaikai paprastai eina iš smalsumo. Net ir mažam, 2-3 metų, vaikui galima taip pat aiškiai pasakyti, kad eisime pas tetą ar dėdę ir pasikalbėsime, ką daryti, kad lovytė daugiau nebūtų šlapia. Vaikų naktinis šlapinimasis dažnai yra neigiamai veikiančių psichologinių veiksnių išraiška. Labai veiksmingos priemonės – psichoterapija ir šlapinimosi ritmo treniruokliai. Jeigu sutrikimo priežastys yra ne psichologinės, veiksmingi humoralinę ar centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai, šlapimo pūslės tonusą reguliuojantys preparatai.

Visko bijančiam vaikui reikia padėti įveikti gydytojo baimę. Tinka paaiškinti, kad ir suaugusiesiems būna baisu, kad yra dalykų, kurių bijo ir mama, ir tėtis. Taip atsiranda bendrumo jausmas, formuojasi partnerystės santykiai.

Ir jeigu vaikas vis tiek nesutinka?

Ne visuomet ir reikia. Dėl vaikų psichikos ar elgesio problemų su vaikų ir paauglių psichiatru veiksminga pasikonsultuoti ir vieniems tėvams. Galima pasitarti, ir kaip prikalbinti ateiti paauglį, jeigu paaiškėja, kad šios pagalbos jam tikrai reikia. Be to, tėvai, kalbėdami su specialistu, „nusimeta” dalį savo įtampos, nerimo, tarsi pamato save iš šalies. Tai gali padėti jiems patiems rasti sprendimus. Šeima – tai individualių jos narių sistema, todėl psichoterapinis poveikis vienam šeimos nariui teigiamai veikia ir kitus sistemos – šeimos – narius.

Kas gydytojui teikia papildomos informacijos? Ką galima atsinešti į konsultacijas?

Į pirmą vizitą vaikai gali atsinešti savo piešinius, darbelius. Jie yra vaiko vidinio pasaulio atspindys. Iš jų bei šeimos nuotraukų galima spręsti apie šeimos narių tarpusavio santykius. Vaikas gali pasiimti ir savo mylimą žaisliuką – konsultacijos metu jį glaus prie savęs ir jausis saugiau, be to, pliušiniam zuikiui galbūt „atiduos“ ir dalį savo nerimo. Paauglys gali atsinešti talismaną – tai gydytojui suteiks papildomos informacijos tiek apie asmenį, tiek apie pasaulį, kuriame jis gyvena, o ir pats paauglys galės jaustis saugiau.

Kaip vyksta konsultacija?

Visos konsultacijos yra individualios ir skirtingos, jų forma ir specialisto taikomi metodai priklauso nuo problemos, vaiko ir šeimos ypatumų. Vidutinė konsultacijos trukmė – viena valanda, o konsultacijų gali pakakti 4-ių, 5-ių ar tik poros. Kartais tenka susitikti ir 20 ar daugiau kartų. Gerai, jeigu pirmame susitikime dalyvauja tėtis, mama ir vaikas. Jeigu ateina ir mažesnieji broliukai bei sesutės, gydytojas mato, koks yra šeimos bendravimo modelis, ir kartu tai leidžia iš dalies įvertinti problemos priežastis. Mažesni vaikai konsultacijos metu nenori išsiskirti su mama ar tėčiu, o paaugliai nori ir gali ateiti vieni. Būtų gerai, kad pirmoje konsultacijoje dalyvautų bent vienas iš tėvų. Susitariama, ar į kitą konsultaciją paauglys ateis vienas, ar bus palydimas. Neretai šeimas pas specialistą atveda perdėtas globojimas (“viską padarysim, kad tik tau, vaikuti, būtų gerai…“) ir pernelyg griežta kontrolė. Toks tėvas ar mama nenori palikti vaiko vieno ir pas specialistą, ir tai dažnai trukdo veiksmingam darbui. Labai užsiėmusius ir nelabai vaikui padėti pasirengusius tėvus tenka prašyti būti drauge su sūnumi ar dukra.

Kokie metodai taikomi konsultacijų metu?

Tai įvairūs psichoterapijos metodai: elgesio keitimo, vidinio savęs pažinimo, psichoanalizės metodai.

Mažiesiems pacientams taikoma žaidimų terapija, kurios tikslas – padėti vaikui patirti naujų pojūčių, keisti savo požiūrį.

Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos krypčių, taikomų vaikų ir paauglių psichiatrijos srityje, yra šeimos sisteminė psichoterapija.

Egzistencinės terapijos metodai skatina suprasti būties, gyvenimo prasmingumo ir kitas universalias problemas (“Koks aš esu?”, “Kodėl esu?” ir pan.). Tai labai aktualu paaugliui, kuris bando išsiaiškinti, kas jis yra, ir atrasti savo vietą pasaulyje.

Veiksmingos ir meno, muzikos bei užimtumo terapijos, fizioterapijos procedūros (klasikinis masažas, akupunktūra, elektrostimuliacija (TENS) ir pan.). Psichologinės ar proto raidos sutrikimų turintiems vaikams efektyviai taikoma gyvūnų terapija (delfinų terapija, hipoterapija).

Medikamentų vaikams ir paaugliams tenka skirti pakankamai retai, kiek dažniau – homeopatinių ir augalinių preparatų (kas 5-6-tam pacientui).

Ar konsultuojami vaikai gauna namų užduočių?
Ar jos įdomios?

Taip, ir dažniausiai vaikai jas atlieka noriai. Nors būna ir neįdomių namų darbų. Kai, taikant elgesio pažinimo terapiją, paaugliams tenka parengti savo dienotvarkę, jie gudrauja, kad kuo daugiau laiko spragų liktų “laisvei”! Jeigu vaikai supranta, kad šie darbeliai yra indėlis į savo sveikatą, jiems sekasi gerai.

Neretai tėvai išgyvena dėl padidėjusio paauglių domėjimosi kita lytimi, o gal ir ankstyvų lytinių santykių. Kokios tokio paauglių elgesio priežastys?

Manome, kad mūsų vaikai turi pakankamai savų užsiėmimų ir domėjimosi sričių, adekvačių jų amžiui. Bet paauglystė yra spartaus fizinio vystymosi, intensyvios hormonų sintezės pertvarkos ir lytinio brendimo laikotarpis. Drauge veikia ir „kiemo mokykla“, ir dirginanti bei seksualumą skatinanti aplinka (žiniasklaida, renginiai jaunimui). Paaugliai labai primityviai siekia “būti suaugusiais”: rūkyti, gerai atrodyti, seksualiai rengtis ir seksualiai elgtis. Jeigu tėvai nori pastebėti, kad „kažkas ne taip“, jie pastebi ir gali bandyti draugiškai pasikalbėti. Tačiau, kai santykiai šalti arba paauglys išgyvena autoritetų krizės laikotarpį, tikėtis jo atvirumo sunku. Vis dėlto nuoširdus pokalbis vaiką skatina pagalvoti apie savo pasirinkimą ir pasekmes, taip pat įrodo, kad juo rūpinamasi, kad jis yra mylimas. Ankstyvi lytiniai santykiai būdingi paaugliams, kurie auga nedarniose šeimose, kur tėvai jiems neskiria dėmesio, meilės, šiltų emocijų. Jų ieškoma kitur, tik paprastai apsigaunama.

Parengė Danguolė Andrijauskaitė

“Sveikas žmogus” 2004 m. Nr. 10