Kiaulpienė: Vaistažolė ar piktžolė?

Kiaulpienė – ko gero kiekvienam žinoma kaip lauko gėlė, pavasarį nudažanti pievas geltona spalva. Taip pat kiaulpienė laikoma ir daržo piktžole, kuomet žiedams nužydėjus vėjas jos pūkus išnešioja ir prisėja visur aplinkui… O kiaulpienių arbata – puikus sveikatinantis gėrimas, kurį galima pasigaminti iš šių „piktžolių“. O gal vertėtų kiaulpienes vadinti vaistažolėmis?

Kiaulpienė (Taraxacum) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genčiai. Žinoma apie 2000 kiaulpienių rūšių. Šis augalas paplitęs Europoje, Azijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Lietuvoje auga daugiau kaip 70 rūšių kiaulpienių. Labiausiai paplitusi paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale). Auga pievose, laukuose ir pakelėse, o daržuose ir soduose laikomos piktžolėmis. Visos augalo dalys turi karčių pieniškų sulčių.Tai, dažniausia, daugiametis arba dvimetis augalas. Šaknis liemeninė, gelsva arba geltonai rusva. Lapai plunksniškai skiautėti, kartais beveik lygiakraščiai, žali ir mėsingi. Žiedai pavieniai, apvalūs. Žydi pavasarį ir vasaros pradžioje, geltona arba oranžine spalva.