Ką dera žinoti apie pieninius dantukus ir jų gydymą?

Pirmą kartą įėję į odontologijos* kabinetą, vaikai nežino, kas jų laukia. Todėl ir nejaučia baimės. Jos bei įtampos kaltininkai dažniausiai yra tėvai. Pirmasis vizitas pas dantų gydytoją dažniausiai įvyksta tik tada, kai vaikui suskausta dantuką ar kai jis patiria traumą, t.y. kai dėl patiriamo skausmo vaikas yra dirglus ir tėveliai išsigandę. Taip vaikas odontologo kabinete pasijunta tarsi pačioje baisiausioje pasaulio vietoje.

Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro lektorius gydytojas odontologas Paulius Stučinskas pataria: kad mažylis patikėtų, jog tėveliai ir gydytojas odontologas nori gera, niekada jam nemeluokite.

Pas odontologą – su šypsena!

Suaugusieji, eidami pas odontologą dėl savų negalavimų, galėtų vestis kartu ir vaikutį. Jis galės stebėti, kas vyksta odontologo kabinete, matyti, kad mama ar tėtis visiškai neišsigąsta. Kitą kartą vaikas nebijos pats pasėdėti kėdėje.

Galima atsivesti vaiką tik pasikalbėti su gydytoju, pasižiūrėti, kaip jis dirba, apsiprasti su aplinka, pažaisti.

Kai vaikas nebijos aplinkos, galima atsargiai pradėti paprastas gydymo ar profilaktikos procedūras. Prieš nemalonią procedūrą gydytojas turi vaikui pasakyti, kad bus nemalonu.

Pieninių dantų gydymas

Daug tėvelių klaidingai mano, kad pieninių vaikų dantukų nebūtina gydyti ir saugoti, nes juos visus vis tiek pakeis nuolatiniai.

Odontologai tėvams turėtų paaiškinti: būtina saugoti pieninius vaikų dantukus, juos gydyti bei taikyti profilaktikos priemones. Viena iš pieninių dantų funkcijų – užimti savo vietą besiformuojančiame žandikaulyje. Jeigu sugedęs dantukas ištraukiamas anksčiau laiko, t.y. daugiau nei pusmetis iki jo natūralaus iškritimo, gali susiaurėti žandikaulis. Taip nuolatiniams dantims – jie didesni už pieninius – neužteks vietos dantų lanke, jie augs kreivi, formuosis netaisyklingas sąkandis. Negydyti pieniniai dantys yra infekcijos židinys ir gali sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą.

Pieniniai dantys genda greičiau nei nuolatiniai. Tai lemia jų anatomija.

Pieninių dantų nervo pulpa (kamera) yra palyginti didelė. Jeigu dantuką pažeidžia ėduonis, negydant infekcijos sukėlėjai labai greitai pažeidžia nervą, išsivysto uždegimas – pulpitas. Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių dantų nervas ne šalinamas, o gydomas medikamentais. Pieninio danties šaknų kanalai neplombuojami, nes, vystantis nuolatinio danties užuomazgai, vyksta fiziologinis pieninio danties šaknų tirpimas, jos trumpėja. Kanalo užpildas taip pat turi rezorbuotis kartu su šaknimi.

“Buteliuko ėduonis”

Labai negerai, jeigu tėvai vaikams leidžia kvėpuoti pro burną, čiulpti nykštį, čiulptuką ar daiktus. Dėl netinkamo kvėpavimo bei kai kuriems vaikams būdingo įpročio ryjant maistą kišti liežuvį tarp dantų gali neišsivystyti žandikauliai.

Jeigu vaikui dažnai, taip pat ir nakčiai, duodamas buteliukas su saldžia arbata, sudaromos idealios sąlygos ėduonies procesui prasidėti. Tokių vaikų, kartais – net nesulaukusių dvejų metukų, dantys gali sparčiai gesti.

Kad negestų dar labiau, rekomenduotina atlikti buteliuko ėduonies pažeistų dantų fluoravimo procedūras – tepti fluoro prisotintais lakais, fluoro želė. Po dešimties tokių procedūrų dantys sukietėja, tarsi užkonservuojami. Taip sustabdomas jų gedimas.

Silantai – ne panacėja

Silantų medžiagos paskirtis – remineralizuoti nuolatinių krūminių dantų vageles, subrandinti danties emalį ir apsaugoti nuo žalingo rūgščių poveikio. Silantai veiksmingi, jeigu jais padengiamos ėduonies nepažeistos vagelės. Procedūrą rekomenduotina atlikti praėjus ne daugiau kaip pusmečiui po dantuko išdygimo.

Profilaktika – nuo pirmojo dantuko

Kokybiška burnos ertmės higiena – svarbiausia vaikų dantų ėduonies profilaktikos priemonė. Ne tik pirmojo dantuko sulaukusieji, bet ir penkerių šešerių metų vaikai, kol judesiai nėra koordinuoti, nesugeba savarankiškai išsivalyti dantukų. Todėl tėveliai turėtų jiems padėti. Taip pat – įpratinti išsiskalauti burną kiekvieną kartą suvalgius saldumynų (ir patiems to nepamiršti!).

* 2004 m. vasario 20 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-79 terminas stomatologija pakeistas terminu odontologija.

“Sveikas žmogus” 2005 m. Nr. 2