Doc. Nerija Vaičienė, KMU Neurologijos klinikos vadovė

Svarbūs įvykiai neurologijos srityje, kaip ir apskritai medicinoje, vyksta kasdien, kiekvienoje publikacijoje yra kažkas naujo tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu, taip pat greta vystosi ir plėtojasi kiti su neurologija susiję mokslai, tokie kaip genetika, patologija, neurofiziologija ir kt. Esminių įvykių, pakeitusių nervų ligų sampratą, diagnostikos ar gydymo principus, per praėjusius metus neįvyko. Tačiau labai džiugu, kad 2003 m., bendradarbiaujant VU ir KMU mokslininkams, buvo išleistas išsamus lietuviškas klinikinės neurologijos vadovas ir nervų ligų žinynas, aprėpiantis visą neurologinių ligų spektrą. Kalbant apie neurologijos klinikos veiklą, malonu, jog šiemet mūsų klinikoje buvo apgintos dvi daktaro disertacijos: gyd. L. Malcienės apie išsėtinės sklerozės epidemiologiją ir gyd. G.Jurkevičienės apie Rolando epilepsiją.

Gydymo naujovės

Yra visuotinai priimti gydymo metodai, kurie nuolat papildomi. Tik kyla klausimas, ar galime juos taikyti Lietuvoje. Tai lemia mus ribojantys veiksniai – ribotos diagnostikos galimybės, tai, kad nėra vaistų, taip pat kompetencijos stoka ir ligonių kasų apribojimai. Ką tik oficialiai patvirtinta Parkinsono ligos diagnozavimo ir gydymo metodika, papildytos Alzheimerio ligos bei epilepsijos metodikos, vaikų cerebrinio paralyžiaus gydymo botulino toksinu metodika.

Kalbėdama apie naujoves, norėčiau paminėti ir neigiamus aspektus: dingsta tam tikros komerciškai nenaudingos vaistų grupės. Jos išnyksta ne tik iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, bet ir iš registracijos, kadangi farmacijos kompanijoms neapsimoka juos perregistruoti ir įvežti. Ypač didelį gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą sukėlė anticholinesterazinių vaistų, reikalingų miastenijai gydyti, etosuksimido, sultiamo, reikalingų epilepsijai gydyti, dingimas.

Nauji diagnostikos metodai

Kalbant apie diagnostikos metodus, svarbu suvokti, kad esmė yra ne aparatūra, o gebėjimas ja naudotis, tinkamai interpretuoti gautus duomenis ir pritaikyti tai klinikiniame darbe. KMUK Neurologijos klinikoje atsiranda vis daugiau specialistų, gebančių profesionaliai dirbti su neurofiziologijos, elektromiografijos aparatūra ir diskutuoti apie tai tarptautiniu lygiu. Tačiau Lietuvos mastu iškilo problema, kai aparatas arba metodas yra sulyginamas su tarnyba, o jo naudojimo indikacijos, tyrimo apimtis, kokybė bei paruošimas tyrimui tampa labai neapibrėžti. Taip pat nėra nurodyta specialisto, atliekančio tyrimą, privaloma kvalifikacija. Daugelis Lietuvos ligoninių įsigijo modernios aparatūros, tačiau specialistų, galinčių ja profesionaliai naudotis, parengta nepakankamai.

Svarbiausi renginiai, kurie jau įvyko ar kurie dar vyks Lietuvoje arba už jos ribų

Lietuvoje vyksta nemažai neurologijos temoms skirtų renginių. Sunku išskirti svarbiausias konferencijas, kongresus, nes jie labai skiriasi pagal nagrinėjamas problemas. Paminėčiau mūsų klinikos organizuotą didelį tarptautinį Galvos skausmų renginį, Skausmo draugijos suvažiavimą. Numatoma turinti greitai prasidėti neurologų vasaros stovykla, ji vyks jau antrą kartą, ruošiamasi rudens epilepsijos konferencijai. Be to, dalyvauta tarptautinėse konferencijose, pristatyti pranešimai.

Nauji teisės aktai, tiesiogiai susiję su neurologija

Paskelbta jau anksčiau minėta Parkinsono ligos diagnozavimo ir gydymo metodika, kiti teisės aktai, glaudžiai susiję su neurologija, reglamentuojantys vaikų negalią, reabilitaciją, darbingumo netekimą, ir kt.

Turbūt daug svarbių klausimų liko nepaminėta, nes neįmanoma trumpame interviu papasakoti visų pokyčių, kurie vyksta kiekvieną dieną, ateinant naujoms kartoms, plūstant naujoms žinios, norams ir pereinant prie europietiškos gydymo ir gyvenimo kokybės.

Doc. Vita Danilevičiūtė, VU MF Psichiatrijos klinika

Šiemet pasauliniai psichiatrijos renginiai vyksta įprastine tvarka. Jau buvo Amerikos psichiatrų asociacijos konferencija, vėliau šiais metais vyks kiti svarbūs renginiai: Europos neuropsichiatrijos ir Tarptautinės neuropsichofarmakologijos kolegijos kongresai bei kt. Labai svarbu, kad Lietuvos psichiatrai turi galimybę dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir dalytis iš jų parsivežtomis naujovėmis.

Šių metų balandžio 21 d. vyko VU Psichiatrijos klinikos bei Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės konferencija, kurioje savo mokslinių darbų patirtimi bei klinikinės praktikos naujienomis dalijosi universitete dirbantys psichiatrai bei gydytojai praktikai. Deja, nors Lietuvoje vyksta įvairios regioninės konferencijos ir nors psichiatrai dirba mokslinį darbą, tačiau moksliniams tyrimams lėšų stinga. Dažnai tenka remtis vien asmeniniu entuziazmu.

Svarbi šių metų gydymo naujovė Lietuvoje yra į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas escitalopramas (Cipralex). Visų pirma, tai naujos kartos selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI). Jei senesnieji SSRI grupės antidepresantai (fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas, paroksetinas, citalopramas) slopino serotonino reabsorbciją vienokiu būdu, tai escitalopramas turi jau kitokį serotonino reabsorbcijos mechanizmą. Escitalopramas veikia ir per pirminę, ir per alosterinę serotonino reabsorbcijos slopinimo vietas. Be to, escitalopramo cheminė struktūra yra kitokia: tai ne raceminis mišinys, kuris turi ir dešinįjį, ir kairįjį izomerus, bet išgrynintas – turi tik kairįjį izomerą. Apskritai paskutiniu metu nauji vaistai kuriami taip, kad būtų vienas izomeras, paprastai kairysis. Įdomu paminėti, kad escitalopramas sunkių depresijų atveju veiksmingesnis už venlafaksiną, kuris veikia ir per serotonino, ir per noradrenalino sistemas.

Tikrai svarbu, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukti valproatai (Depakine chrono). Manyčiau, kad Lietuvoje buvo per mažai skiriama dėmesio dvipolio sutrikimo gydymui. Galbūt tai nulemia nelengvas diagnozės nustatymas. Jeigu depresijos būsenos ligoniai kreipiasi kiek dažniau, tai esantys lengvos manijos būsenos gali visiškai nepatekti į psichiatrų akiratį. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, galima nustatyti netikslią diagnozę, kad pacientas serga depresija. Visame pasaulyje daug dėmesio skiriama dvipolio sutrikimo gydymui. Valproatų įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą patvirtina, kad ir Lietuvoje šiai ligai skiriama vis daugiau dėmesio.

Dauguma naujųjų antipsichotikų taip pat yra ir normotimikai, tačiau pagal šią indikaciją Lietuvoje jie nekompensuojami, o dauguma pacientų jų iš tikro negali įsigyti, nes neturi tokių pajamų, kad galėtų kas mėnesį skirti keletą šimtų litų reikiamam vaistui.

Taip pat svarbi gydymo naujovė Lietuvoje – ilgesnio veikimo formos risperidono (Rispolept consta) kompensavimas. Tai vienintelis atipinis antipsichotikas, kuris yra ir ilgesnio veikimo formos. Dar norisi pasidžiaugti, kad tiriame ir kito atipinio antipsichotiko, olanzapino (Zyprexa), injekcijų formą.

Kalbant apie psichikos sutrikimų diagnostikos būdų naujoves, norisi patikėti, kad profesinės svajonės netrukus taps realybe ir kad Lietuvoje turėsime funkcinio magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą (fMBR) bei pozitronų emisijos tomografijos tyrimą (PET). Minėti tyrimai leistų pradėti objektyvizuoti depresijos gydymo trukmę, t.y. stebėti, ar kai kurios depresijų metu atrofuotos centrinės nervų sistemos struktūros atsinaujina. Jei šią diagnostinę aparatūrą turėtume Lietuvoje, galėtume pradėti dirbti neuroplastiškumo srityje, tirti neurogenezę, kai ligonis serga depresija ir yra gydomas antidepresantais.

Šiemet Lietuva tapo NATO bei Europos Sąjungos nare, todėl tikiuosi, kad ir Lietuvos psichiatrai moksliniais darbais sparčiau integruosis į tarptautinę mokslinę bendruomenę. Jauniems psichiatrams norisi palinkėti sėkmingai kopti į mokslo viršūnes.

Gyd. Onutė Davidonienė, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė

Kokių nors labai išskirtinių įvykių psichikos sveikatos priežiūros srityje per pastaruosius metus Lietuvoje, manau, neįvyko. Gal būtų galima paminėti paskutinius keletą mėnesių trunkančią gana gyvą diskusiją dėl savivaldybių Psichikos sveikatos centrų veiklą reglamentuojančių Sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalinio pakeitimo. Jau kurį laiką situacija šioje srityje keičiasi, ieškoma vis naujų darbo formų bei tarnybų organizavimo galimybių. Pradėjo veikti nemažai privačių pirminių sveikatos priežiūros centrų, kurie teikia ir pirminę psichikos sveikatos priežiūrą. Pradžioje tokie centrai buvo tik Kaune, dabar jie steigiami ir kituose miestuose bei rajonuose. Nemažai įsakymų buvo išleista jau prieš kelerius metus ir dabar, keičiantis situacijai, jie tapo koreguotini. Be jokios abejonės, sveikintinos naujos darbo organizavimo formos, bandymai pagalbą maksimaliai priartinti prie paslaugų vartotojų, tačiau neleistina, kad, prisidengiant prioritetinėmis formuluotėmis, kartais neatsižvelgiama į teikiamų paslaugų kokybę. Didžiausia žala bet kokiai reformai yra padaroma tada, kai po tokios reformos vėliava sukuriama struktūra, negalinti adekvačiai bei kokybiškai dirbti ir kartu diskredituojanti pačią reformos idėją. Sutinku, kad reikia siekti mūsų gyventojams kuo labiau prieinamo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo, bet taip pat manau, jog tos paslaugos turi būti kokybiškos ir atitikti visus joms patvirtintus reikalavimus. Labai noriu tikėti, kad dabar vykstanti diskusija bus konstruktyvi, ir teisės bazė bus pakoreguota taip, kad mūsų pacientai galėtų gauti daugiau, geriau prieinamų ir svarbiausia – kokybiškų bei šiuolaikiškų paslaugų.

Pastarieji metai Lietuvos psichiatrijai buvo ganėtinai svarbūs tarptautiniu lygiu. Prieš Lietuvai tampant Europos Sąjungos (ES) nare, vyko daug darbinių susitikimų, konferencijų, kurias organizavo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija. Šių susitikimų metu buvo diskutuojama, kokia situacija yra tiek ES šalyse, tiek šalyse kandidatėse. Buvo pristatoma šalių kandidačių įstatymų bazė (tiek reglamentuojanti psichikos sveikatos priežiūros strategiją, tiek užtikrinanti pacientų teisių gynimą). Man teko garbė ir atsakomybė pristatyti Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, Psichikos ligų profilaktikos programą, Savižudybių prevencijos 2003-2005 m. programą, šiuo metu esančią psichikos sveikatos priežiūros sistemą. Galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies teisės bazė buvo įvertinta tikrai gerai, kaip atitinkanti ES ir PSO reikalavimus (gan daug šalių, tarp jų ir ES “senųjų” narių, neturi ar Psichiatrijos įstatymo, ar valstybinės programos, ar nei vieno, nei antro). Svarstant PSO rekomendacijas, mūsų šalis daugiausia kritikos sulaukdavo dėl didžiausio Europoje savižudybių skaičiaus. Pagrindinė rekomendacija, kalbant apie šiuo metu esamą mūsų šalies psichikos sveikatos priežiūros sistemą, buvo ta, kad Lietuvoje į pirminę psichikos sveikatos priežiūrą yra per mažai įtraukti bendrosios praktikos ar šeimos gydytojai.

Pastaruoju metu neturime kokių nors naujų diagnostikos metodų ir neteko girdėti, kad artimiausiu metu būtų numatyta patvirtinti ar aprobuoti kokius nors naujus diagnostikos metodus.

Manau, kad didžiausia naujiena, susijusi su psichikos pacientų gydymu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastaruoju metu yra pirmoji atipinio antipsichotiko Rispolept Consta injekuojamoji ilgo veikimo forma. Tai išties nauja, manau, labai laukta modifikuoto veikimo forma. Visi puikiai žinome, kad mūsų pacientai labai dažnai nėra iki galo kritiški savo būklei, turime daug problemų dėl pacientų nebendradarbiavimo, nereguliaraus vaistų vartojimo ar net visiško jų atsisakymo (beje, pacientų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo problema kitų valstybių specialistų bei PSO ekspertų vertinama kaip labai aktuali ir plačiai paplitusi). Dėl savo tikrai unikalaus ir modifikuoto veikimo mechanizmo šio vaisto injekcija suteikia galimybę užtikrinti nekintamą vaisto dozę žmogaus organizme net dvi savaites, o tai savo ruožtu leidžia išlaikyti nepalyginti kokybiškesnę ir ilgesnę remisiją. Tuo labiau, kad ši vaisto forma pasižymi itin mažu nepageidaujamų Rispolept Consta poveikių dažniu.

Taip pat manau, kad gerai, jog mes savo pasirinkimo galimybes galėjome praplėsti,  į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukus escitalopramą (Cipralex), kuris, klinikinių tyrimų duomenimis bei specialistų nuomone, turi mažiau nepageidaujamų poveikių nei jo pirmtakas citalopramas. Specialistams visada lengviau dirbti, kai yra platesnės pasirinkimo galimybės. Labai svarbu, jog pagaliau pradėtas kompensuoti dvipolio sutrikimo gydymas valproine rūgštimi (Depakine Chrono). Ko gero, neverta net įrodinėti, kaip svarbu turėti galimybę skirti normotimiko gydant dvipolį sutrikimą.

Artimiausias labai svarbus renginys yra ketvirtoji nacionalinė konferencija “Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata Europos Sąjungoje: problemos ir iššūkiai”. Jos metu tikrai nemažai dėmesio numatoma skirti ir jaunimo psichikos sveikatai, bus atskiras pranešimas “Jaunimo psichikos sveikata”. Konferencija vyks birželio 7 d. Vyriausybės rūmuose.

Psichiatrų bendruomenei turėtų būti svarbus ir rudenį vyksiantis rinkiminis Lietuvos psichiatrų suvažiavimas.

Ateinantieji metai prasidės, manyčiau, ypač svarbiu renginiu – Europos Sveikatos ministrų konferencija, kuri sausio 12-15 dienomis vyks Helsinkyje. Visos keturios konferencijos dienos bus skirtos psichikos sveikatai. Tai, ko gero, pirmas toks ilgas ir tokio aukšto lygio kongresas. Pagrindinės konferencijos temos – psichikos ligų profilaktika ir prevencijos svarba, smurto, agresijos ir savižudybių prevencija, pirminė psichikos sveikatos priežiūra, įstatymų bazės kūrimas ir tobulinimas bei kiti visoms šalims aktualūs klausimai.

Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri turės peržiūrėti “Psichikos sveikatos priežiūros” bei “Narkologinės priežiūros” įstatymus ir parengti jų pakeitimų bei papildymų projektus. Taip pat yra numatyta peržiūrėti ir pakoreguoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas šizofrenijos ir afektinių sutrikimų gydymo metodikas. Šie metodikų patikslinimai dienos šviesą turėtų išvysti dar šiais metais. Beje, naudodamasi proga, noriu kolegų paprašyti iki birželio pabaigos siųsti konkrečius pasiūlymus, pastabas bei komentarus metodikoms pakoreguoti Valstybinio psichikos sveikatos centro elektroniniu paštu info@vpsc.lt.

Doc. Nerija Vaičienė, doc. dr. Vita Danilevičiūtė, gyd. Onutė Davidonienė

Views All Time
Views All Time
3363
Views Today
Views Today
1
0 0