Vilniaus vardas randamas dar XII a. rašytiniuose šaltiniuose, o 1323 m. jis oficialiai paminėtas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė.

Pilies kalnas, juosiamas upių, buvo patogi vieta piliai statyti. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, čia gyventa dar neolite. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI – XIII a. čia jau stovėjo medinė pilis. Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus kūrimosi istorija. Kaip ir miestas, Vilniaus pilis pirmą kartą paminėta 1323 m.

Daugiau žinių apie Vilnių atsiranda nuo 1365 m., kai kryžiuočiai vis intensyviau pradeda puldinėti Lietuvą.

1381 m. kryžiuočių kronikose jau minimas Vilniaus mūras. Vilniaus pilys – Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji – sudarė vientisą sostinės gynybinį kompleksą (1955 m. Sereikiškių parke ir Etnografijos muziejaus pastato fasadinėje sienoje buvo atkastos XIV a. pab. mūrinės sienos su bokštais liekanos).

1419 m. Vilnių smarkiai nuniokojo gaisras, po kurio Vytautas pastatė naują mūrinę gotikinę pilį. Pilis buvo pailgo daugiakampio plano. Vakarinėje teritorijos smailumoje stūksojo galingas, nežymiai iš aptvaros išsikišęs aštuoniakampis bokštas. Šiaurinėje ir pietinėje pilies dalyje buvo dar du keturkampiai bokštai. Vėliau pilyje buvo įrengtas arsenalas ir ginklų dirbtuvė.

XVI a. Vilniaus plane gyvenamųjų rūmų jau nėra, išlikę tik du apvalūs bokštai su dantytais kūginiais stogais – šaudymo angomis.

Rašytiniuose 1613 m. šaltiniuose užfiksuota, kad tuo metu pilis jau buvo apgriuvusi, bet joje dar veikė šlėktų kalėjimas. Ypač pilis nukentėjo 1655–1661 m. karo su Maskva metu ir nuo to laiko ilgai nebuvo atstatinėjama.

Pilies tvarkymo darbai prasidėjo tik 1930 m. Iki 1939 m. buvo restauruotas geriausiai išsilaikęs vakarinis pilies bokštas, atkasta ir konservuota šiaurinės gynybinės sienos dalis, sustiprintas rytinis kalno šlaitas.

Aukštutinė pilis turėjo rytinėje kiemo pusėje pastatytus gyvenamuosius rezidencinius rūmus, gynybinę sieną, jungusią vakarinį ir pietinį bokštus, kuri toliau ėjo link kunigaikščių rūmų.

Naudoti šaltiniai:
1. Dambrauskaitė T. Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmai Vilniuje. Istoriniai tyrimai. Istorinė apžvalga. I dalis. V., 1986. (VAA. F. 5, b. 3892 A).
2. Dambrauskaitė T. Vilniaus Aukštutinės pilies Kunigaikščių rūmai. Istoriniai tyrimai. Ikonografija. II dalis. V., 1986. (VAA. F. 5, b. 3892 B).
3. Lasavickas S. Vilniaus Aukštutinė pilis. V., 1956.(VAA. F. 2, b. 86-1).
4. Lasavickas S. Vilniaus Aukštutinės pilies ir kalno išplanavimo projekto aiškinamasis raštas. I dalis. V., 1959. (VAA. F. 2, b. 86 –6).
5. Vilniaus Aukštutinės pilies vaizdų paveikslinė medžiaga. V., 1960. (VAA. F. 9, b. 18).

Views All Time
Views All Time
5645
Views Today
Views Today
1
0 0