Bitės kūno paviršius padengtas elastinga kutikula, kuri reikalinga kaip atrama kojoms, sparnams, raumenims ir kitiems organams. Kutikulos paviršiuje esantys plaukeliai saugo bitės kūną nuo nešvarumų, padeda surinkti ir pernešti žiedadulkes. Kutikulos storumas tam tikrose kūno vietose nevienodas. Jos spalva priklauso nuo bičių veislės. Vietinių bičių plaukeliai pilki, o kutikula tamsi, todėl jaunos bitės atrodo pilkesnės, pasipūtusios, o senos – tamsios, blizgančios.

Bitės kūną sudaro trys dalys: galva, krūtinė ir pilvelis.

Galva yra trikampės formos. Jos apatinėje dalyje yra burnos organai. Galvos šonuose yra 2 sudėtinės akys, o tarp jų viršugalvyje – 3 paprastos akys.

Be to, galvos priešakyje yra 2 antenos. Sudėtinės facetinės akys sudarytos iš kelių tūkstančių mažų akelių – omatidijų, kurių diametras 16 – 40 mikronų. Kiekviena maža akelė duoda siaurą daikto vaizdą. Kadangi akelių daug, tai susidaro visas daikto vaizdas. Bičių darbininkių akys sudarytos iš 4 – 5 tūkstančių omatidijų, tranų – iš 7 – 10 tūkstančių, o motinų – 3 – 4 tūkstančių. Paprastosios akys sudarytos iš permatomo kauburėlio, kurio apačioje yra nervinės ląstelės. Bičių akys prisitaikiusios prie tamsos avilyje ir prie ryškios saulės šviesos. Sudėtinės akys reaguoja į poliarizuotą šviesą ir ultravioletinius spindulius, todėl bitė gerai orientuojasi gamtoje: įsimena žiedų formą, žiedlapių skaičių. Daiktus skiria pagal tokias formas ir spalvas, kurių daugiausia aptinkama gamtoje. Gerai skiria mėlyną, violetinę, geltoną spalvas. Facetinių akelių šonuose esančiuose plaukuose yra girdėjimo organai, kurie priima garsus, sklindančius oru. Bitė žvalgė perduoda garsus 75 dB stiprumu.

Burnos organai sudaryti iš viršutinės ir apatinės lūpos, viršutinių ir apatinių žandų. Apatinė lūpa sudaro liežuvėlį, kuris esti ilgiausias bičių darbininkių. Liežuvėlis, sudarytas iš chitininių žiedų, gali išsitiesti ir susilenkti, visas padengtas plaukeliais. Liežuvėlio viduriu eina griovelis apsuptas ypač tankių plaukelių, ir susidaro lyg kapiliarinis kanalėlis. Gale liežuvėlio yra šaukštelis, kuriuo imamas nektaras iš žiedų.

Bitės liežuvėlis

Bitės antenos yra dvi. Jos sudarytos iš narelių. Bičių darbininkių antenos sudarytos iš 12 narelių, o tranų – iš 13. Antenose yra lytėjimo, uoslės, skonio ir kiti jutimo organai.

Darbininkės tokių organų turi iki 6000, motina – 3000, o tranai – net iki 30 000. Bitės skiria tuos kvapus, kurie joms biologiškai reikalingi: medaus, vaško, nuodų, augalų nektaro, ypač geraniolo ir kt. Orientuojasi bitės ir pagal kvapą ne tik lauke, bet ir avilyje, atlikdamos įvairius darbus. Bitės jaučia temperatūros pasikeitimus, drėgmę, oro slėgimą.

Krūtinė sudaryta iš 4 narelių. Krūtinės viduje yra gerai išvystyti raumenys, kurie valdo 3 poras kojų ir 2 poras sparnų.

Koja prasideda 5 letenėlės nareliais, toliau eina blauzda, šlaunis, klubas ir kamienas. Pirmos poros kojose yra prietaisas antenoms valdyti. Vidurinės poros kojose yra spygelis, naudojamas paimti žiedadulkėms ir pikiui, surinktiems trečioje poroje kojų esančiuose krepšeliuose. Kojų blauzdų viršutinėse dalyse yra po 48 – 62 girdėjimo plaukelius, kuriais bitė jaučia garsus. Trečios poros kojų letenėlės penkto narelio ilgio ir pločio santykis sudaro tarzalinį indeksą, kurį reikia žinoti nustatant bičių veislės požymius.

Bitės priešakiniai sparnai ilgesni, užpakaliniai – trumpesni. Bitei skrendant, jie susikabina ir atrodo kaip vienas sparnas. Sparnai išpinti gyslelėmis, kuriose yra oro takai. Tai daro sparnus lengvesnius ir priduoda jiems tvirtumo. Nustatant bičių veislės požymius, matuojams sparno ilgis (i), plotis (p). Sparno gyslelių atkarpėlių a ir b santykis sudaro kubitalinį indeksą.

Bitė skrenda vidutiniškai 41 – 47 km/h. Skrisdama sunaudoja 50 kartų daugiau deguonies negu ramybėje.

Pilvelis bičių darbininkių ir motinos sudarytas iš ryškiai matomų 6 narelių, trano – iš 7.

Paskutinieji darbininkių ir motinų nareliai virtę geluonimi. Nareliai sudaryti iš viršutinės dalies – tergitų ir apatinės – sternitų, kurie vienas su kitu sujungti plėvelėmis, todėl pilvelis gali išsiplėsti į ilgį ir plotį, lankstytis. Tai bitei labai naudinga, auginant perus, renkant nektarą. Pilvelio apatinėje dalyje ties 3 – 6 sternitu matomos 4 poros plokštelių. Ant jų išsiskiria vaško liaukų pagamintas skystis, kuris sustingęs virsta maža, sveriančia 0,2 mg pleiskanėle. 1 kg bičių palankiomis sąlygomis gali pagaminti 0,5 kg vaško. Potencinis stiprios šeimos pajėgumas – 7,5 kg vaško.

Pilvelio gale yra geluonis, sudarytas iš iešmelio ir dviejų smaigelių.

Iešmelio apatinė dalis baigiasi siauru vamzdeliu, apsuptu makšties. Platesnėje dalyje atsiveria dvišaka nuodų liauka su nuodų pūsle. Smaigelių gale yra nuo 8 iki 10 į viršų nukreiptų dantelių. Nuodus gamina jaunos maždaug iki 20 dienų amžiaus bitės. Gėluonį naudoja gynimuisi. Bitė, žmogų ar gyvulį, kurių oda elastinga, žūva, nes negali ištraukti geluonies ir prie jo esančių raumenų bei nervų mazgų, bet gelbsti šeimos egzistenciją. Bitė šeimoje be geluonies gali išgyventi net iki 5 parų, o ne šeimoje – tik – 2 – 4 h. Geldama bitė išskiria 0,2 – 0,4 mg nuodų. Motina geluonimi gelia kitas motinas, be to, geluonies lataku eina dedamas kiaušinėlis. Ten, kur penktasis narelis dengia šeštąjį, yra kvapioji, arba Nasovo, liauka, sudaryta iš 600 ląstelių. Ji gamina feromoną geraniolį. Krūtinės ir pilvelės šonuose yra 9 poros kvėpavimo organų.

Views All Time
Views All Time
8695
Views Today
Views Today
1
0 0