Kvėpavimas

Ar Jūs kada nors skyrėte dėmesio kvėpavimui – šiai svarbiausiai organizmo funkcijai? Ar Jums atėjo į galvą, kad visų mūsų fizinių ir dvasinių negalavimų priežastis – netaisyklingas kvėpavimas?

Gyvybė ir kvėpavimas sinonimai. Kvėpavimas yra gyvybė. Mes gyvename tol, kol kvėpuojame. Sulig pirmu įkvėpimu gimstame, o su lig paskutiniu atodūsiu – mirštame. Miegam mes ar budim – nenustojam kvėpavę. Be maisto galima gyventi savaites ir net mėnesius, be vandens – kelias dienas, o be oro neišbūname nė kelių minučių. Oras – svarbiausia maitinamoji kraujo terpė, o kraujas, savo ruožtu, maitina ląsteles, raumenis, liaukas ir visus organus. Odos, kaulų, plaukų ir nagų būklė priklauso nuo kraujo apytakos, Visa organizmo veikla, nuo maisto virškinimo iki kūrybinio mąstymo, priklauso nuo to, kaip jį aprūpiname deguonimi. Ir vis dėlto mes visiškai abejingi kvėpavimui, visiškai nekreipiame į jį dėmesio. Ar daug kas iš Jūsų pagalvoja, kad rytais reikia atitinkamų kvėpavimo pratimų? O tai daug svarbiau už vonią ar pusryčius. Maistas tik tuomet teiks naudos, kai pateks į sveiką kraują, ląsteles ir audinius. Sveikais juos padaro deguonis.

“Kad ir koks šviežias, kad ir kaip gerai paruoštas ir suvirškintas būtų maistas, jeigu trūks deguonies, – jonizacijos procesas (tai yra maisto virsmas maistingomis medžiagomis) bus nevisavertis ir maistas bus įsisavintas tik dalinai”, – rašė gydytojas Filipas Raisas, savo gyvenimą pašventęs nepilnamečiams nusikaltėliams. Jis tvirtina, kad 55 proc. nepilnamečių padarytų nusikaltimų susiję su deguonies trūkumu, atsiradusiu dėl gryno oro stokos ir netinkamos mitybos. O taip paprasta būtų pašalinti šią priežastį, išmokinus vaikus taisyklingai kvėpuoti, nes kai kraujyje trūksta gyvybingojo deguonies, jo vietoje atsiranda pernelyg didelis angliarūgštės ir vaikas negali mąstyti, nes jo smegenys negauna pakankamai maisto. Paviršutiniškas kvėpavimas – viena nenormalių, mums šiuolaikinės civilizacijos primestų įpročių.

Nustatyta, kad civilizuotame pasaulyje natūraliai kvėpuoja tik kūdikiai. Skirtumas tarp gilaus įkvėpimo ir daug paviršutinių įkvėpimų prilygsta garsiam šauksmui ir serijai silpnų cyptelėjimų. Norėdamas būti sveikas, žmogus per dieną turi atlikti apie 60 gilių įkvėpimų. Paviršutinis kvėpavimas yra tiesioginė ir pagrindinė daugelio fizinių ir psichinių ligų priežastis, pradedant paprastu peršalimu ir baigiant nervų sistemos sutrikimais.

Kūprinimasis, siaura krūtinė, blyški veido spalva, silpnas regėjimas, bloga atmintis, smegenų pervargimas – visa tai gali būti netaisyklingo kvėpavimo rezultatas. Kad smegenys dirbtų kaip pridera, joms reikia trigubai daugiau deguonies nei likusiam organizmui. Stigdamos maisto, smegenys atima jį iš kitų organų, todėl protinio darbo žmonės dažnai būna silpnos sveikatos ir prasto kūno sudėjimo. Milijonai žmonių, to nežinodami, kenčia dėl deguonies trūkumo.

Knygos “Būkite laimingesni ir sveikesni” autorius G.Haueris mano, kad gilus, ritmingas kvėpavimas greičiau sugrąžina energiją pavargusiam organizmui. Jis taip pat tiki, kad gilus kvėpavimas sveikatai svarbiau nei maistas.

Gilus kvėpavimas ne tik maitina organizmą, bet ir valo jį – tai tartum buto valymas iš pagrindų. Blogai vėdinama patalpa ar tvankus kambarys visuomet turi prastą kvapą. Taip ir mūsų organizmas. Tik taisyklingas kvėpavimas jį išvėdina ir išvalo.

Ne vienas gydytojas savo straipsniuose vėžio tema kalba apie rūkymo žalą. Neginčijama, kad dūmai ardo burnos ir nosies gleivinę, balsą daro kimesnį, kosulį, chroninį tonzilitą – aštresnį. Pripažinta, kad rūkymas kenkia esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, trukdo virškinimui, siaurina kraujo indus, dažnina širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą. Rūkaliai daug dažniau suserga plaučių vėžiu.

Nuo 1920 iki 1938 metų JAV plaučių vėžys pakirto šimtą tūkstančių žmonių, o jų skaičius nuo 1,1 tūkst. žmonių 1920 metais išaugo iki 11,3 tūkst. žmonių 1937 metais, nuo 1938 iki 1942 metų mirė kasmet po 14 tūkst. žmonių. Paskutiniaisiais duomenimis JAV kasmet nuo kvėpavimo takų vėžio miršta 19 tūkst. vyrų ir 5 tūkst. moterų. Tačiau tai nesulaiko rūkorių. Ir aš patariu jiems imtis kvėpavimo pratimų ir daryti juos po kelis kartus per dieną. Šitaip vėdindami plaučius ir labai sumažinama rūkymo žala. Juk kiekviena cigaretė neutralizuoja arba sunaikina organizme 25 mg C vitamino.

Rūpinkitės savo organizmu kaip automobiliu, kuris suteikia Jums daug rūpesčių, jeigu deguonis laisvai nepatenka į variklį. Ir organizmas, esant blogai ventiliacijai, praranda atsparumą, lengviau pasiduoda ligoms, tartum žvakė po gaubtu jis dega blausiai. Mažiausias temperatūrų pasikeitimas ar skersvėjis sukelia peršalimą. Žmogus tampa pažeidžiamas bet kokios infekcijos, kankinasi dėl artrito ir blogo virškinimo. Sulaukus vos keturiasdešimties, ima trikti regėjimas, penkiasdešimties – pradeda slinkti plaukai, krenta dantys. Nesulaukęs nė šešiasdešimties toks žmogus jau senas, raukšlėto veido, nepaslankus, – žodžiu, jau griuvėsiai, o tokio amžiaus turėtų būti naudingas, veiklus, besidalinantis patirtimi visuomenės narys!

Mes brangiai mokame, pamiršdami, kad esame Visatos dalelytė. Kad ir koks spartus techninis progresas, mes patys – ne mašinos. Norint išsaugoti fizinį ir protinį aktyvumą, reikia vėl mokytis gyventi ir pradėti nuo paties svarbiausio dalyko – taisyklingo kvėpavimo. Nors mes be pertrūkio kvėpuojame, tačiau kažin ar vienas žmogus iš dešimties žino, kad giliai kvėpuoti – tai visai nereiškia, jog orą turime įkvėpti ir iškvėpti triukšmingai. Net fizkultūros instruktoriai, gydytojai, seserys ir dainininkai būna nustebinti, kai jogai demonstruoja gilų kvėpavimą. Tai ypatingas būdas visiškai pripildyti ir visiškai išlaisvinti plaučius. Jo ritmingumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus pulsą. Giliai kvėpuojama per kiekvieną jogos pratimą; tai gali būti ir atskiras kvėpavimo pratimas.

Suvokę milžinišką kvėpavimo reikšmę, jogai, kaip niekas kitas sukūrė detalią kvėpavimo sistemą visiems. Ji prasideda paprasčiausiu sveikatą gerinančiu kvėpavimo pratimu ir baigiasi sudėtingu kvėpavimu pranajama, skirtu organizme snūduriuojančioms žmogaus jėgoms pažadinti.

Prana – tai alsavimas, gyvybinė jėga, gyvenimo energija, o jama – sulaikymas, išsaugojimas. Iš tų žodžių sudaryta pranajama (Pranayama) – ypatingos jogų kvėpavimo pratybos, tam tikri įkvėpimai, iškvėpimai ir pauzės – kvėpavimo sulaikymai.

Pagal jogos mokymą prana – tai kosminė gyvybinė energija, gyvybinis elementas, egzistuojantis atmosferoje. Ji taip pat egzistuoja saulės spinduliuose, vandenyje ir maiste, kiekvienoje esybėje, tiek bakterijoje, tiek ir žmoguje, tiek mineraluose, tiek ir augaluose. Šios gyvybinės jėgos egzistavimas kaip milžiniška galia buvo žinomas ne tik jogams, bet ir senovės Egipto, Graikijos, Tibeto ir Kinijos okultinėms mokykloms. Netgi Biblijoje užsimenama apie paslaptingą energiją.

“Kvėpavimas arba kvapas yra gyvybė.”

Jogai tvirtina, kad jų kvėpavimo pratimai, kontroliuojantys kvėpavimą, gali sustiprinti gyvybinės energijos cirkuliavimą žmogaus organizme; jos koncentracija padidėja, jeigu pratimai daromi sąmoningai. Gyvybinės energijos perteklius susikaupia saulės rezginyje, kuris yra tartum mūsų kūno energijos baterija.

Vakarų mokslininkai iš pradžių labai skeptiškai žiūrėjo į gyvybinės energijos doktriną, nes ji, neužfiksuota jokiais prietaisais, buvo atmesta kaip neegzistuojanti. Šiuo metu ji minima ne tik okultinėse knygose (ir yra nufotografuota).

Amerikiečių lakūnė Žaklin Kokran manęs paklausė, ar ne tokį patį efektą duodanti deguonies pagalvė. “Ne, – atsakiau aš, – nes pagalvėje deguonis “negyvas” ir gali būti panaudotas tik kaip stimuliatorius, vaistas. Jo prireikia kraštutiniais atvejais, bet jis negali sustiprinti organizmo gyvybinių procesų: kvėpuojant tokiu deguonimi iš pagalvės, jie lieka pasyvūs. Jogų kvėpavimas, priešingai, suaktyvina ir pažadina visus organizmo gyvybinius procesus.”

Oras, pilnas gyvybinės energijos, yra gyvybinė jėga, o gilus kvėpavimas – tartum tiltas tarp pranos atmosferoje ir pranos organizme. Toks deguonis veiksmingiau atjaunina viso kūno ląsteles ir audinius.

Kvėpavimas – kaip ir kiti darbai: svarbu ne tik ką mes darome, bet ir kaip darome. Skirtumas tarp natūralaus kvėpavimo ir kvėpavimo iš deguonies pagalvės toks pats, kaip tarp natūralaus ir dirbtinio maisto. Pirma pamoka ir kertinis akmuo jogos mokyme – tai gilaus ritminio kvėpavimo pamoka. Toks kvėpavimas maitina organizmą ir padeda įgyti imunitetą ligoms. Jis turi įtakos protui, nuramina nervus ir emocijas. Dvasinė pusiausvyra, gera atmintis, šviesi galva – štai ką pelno tie, kurie išmoksta giliai kvėpuoti. Toks kvėpavimas palaiko sveikatą, maitina nusilpusius audinius, liaukas ir kitus išsekusius organus, padeda pašalinti atliekas ir riebalų sankaupas.

Jogai mano, kad gilus ritminis kvėpavimas įtraukia žmogų į bendrą Visatos ritmą. Ši rytiečių išmintis labai svarbi.

Visa, kas gyva ir juda, turi ritmą: planetos, žvaigždės, žemė, jūra, vabzdžiai vabzdeliai, žvėrys, žmonės. Gyventi ir harmoningai funkcionuoti galime tik tol, kol išsaugome savo individualų ritmą. Pametę jį, mes prarandame pusiausvyrą, lengvai susierziname, persitempiame ir susinerviname, mus net gali ištikti nervų priepuolis ir pairti psichika.

Dideliuose miestuose jautrių organizmų ritmą dažnai sutrikdo ypač didelis tempas, grūstis, erzinantis žmonių priešiškumas. Kartais vieno individo ritmas būna toks galingas, jog daro gerą arba blogą įtaką kuriam nors žmonių sambūviui, visuomenei ar net visai tautai.

Prieš daugelį metų ritmingo kvėpavimo dėka jogai išmoko valdyti savo ritmą ir pasipriešinti įtakoms, galinčioms jį sutrikdyti.

Mano mielas bičiulis velionis S. Kusevicjis, kurį aš išmokiau jogų kvėpavimo, buvo įsitikinęs, kad žmonėms, kurių veikla ypač susijusi su ritmu (dirigentams, muzikantams ir menininkams), gilus kvėpavimas būtinas. Iš savo patirties žinau, kad gilus kvėpavimas man padėjo įveikti jūros ligą ir scenos baimę. Viena mokinė, tokia baili, kad bijojo viena išeiti į gatvę, po trijų mėnesių jogos kvėpavimo mokymosi visiškai pagijo ir netgi pati vairavo automobilį.

Kai jūs giliai įkvėpiate, turite įsivaizduoti, kad kartu su oru įkvepiate visas tas savybes ir elementus, kurie Jums reikalingi: sveikatą, jėgą, pasitikėjimą savimi, meilę, dvasios ramybę ir kita, o iškvėpdami įsivaizduokite, kad pašalinate neigiamas savybes: ligas, baimę, nuovargį, neapykantą, nerimą. Jeigu taip darysite reguliariai keletą mėnesių, tai pamatysite ryškius pokyčius, nors ir atrodo, kad tai pernelyg paprasta. Tačiau ar jūs tai darysite, ar lauksite neįmanomo dalyko, – kad kas nors už jus tai padarytų?

Gilus kvėpavimas mano mokiniams padėjo nugalėti fizines ir dvasines negalias ir įgyti pasitikėjimo savimi. Jiems atsivėrė nauji saviraiškos būdai, atskleidę jų talentus, tartum į juos būtų įsiliejusi nauja energija. Kvėpavimo kontrolė turi įtakos dvasios ir jausmų stiprybei. Gilus kvėpavimas ypač stiprina dvasią. Sąmonės prašviesėjimo būklė pasiekiama susikaupimu ir yra ezoterinė paslaptis.

Jūs ką tik visa krūtine įkvėpėte. Ar pajutote gomurio viršutine dalimi ir užpakaline gerklės sienele įkvėpiamo ir iškvepiamo oro srautą? Jei taip, tai puiku. Traukti orą reikia šnervėmis, tartum nepatikliai uostytumėte. Taisyklingai kvėpuojant girdimas šnypščiantis garsas. Jeigu silpnas šnypštimas pereina į šnarpštimą – kvėpuojate netaisyklingai, nes gerklė pernelyg suspausta ar įtempta.

Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite 3 kartus anksti rytą. Pakartokite tai tą pačią dieną vidurdienį ir vakare, tačiau iš pradžių bus gana 4 įkvėpimų ir iškvėpimų.

Kvėpavimo ritmui nustatyti kelis kartus paskaičiuokite savo pulsą. Po to pasidėkite rankas ant kelių ir giliai kvėpuokite, mintyse skaičiuodami: per 4 pulso tvinksnius įkvėpiate ir per 4 – iškvėpiate. Pulso tvinksnių skaičiavimas neturi trukdyti kvėpavimui. Kvėpavimas turi būti tolygus, o ne trūkčiojantis pagal pulso tvinksnių skaičių. Įkvėpdami sutelkite dėmesį į tai, kad oras sklidinas deguonies. Įsivaizduokite, kaip deguonis pripildo plaučius, o jeigu Jūsų organizme yra silpna vieta, mintimis deguonies srovę nukreipkite į ją. Maždaug mėnesį kvėpuokite, skaičiuodami po 4 pulso tvinksnius. Kol išmoksite kvėpuoti tolygiai, be įstangos, pulso tvinksnių skaičiaus nedidinkite. Gali praeiti ir daugiau nei mėnuo, kol galėsite ilginti įkvėpimo ir iškvėpimo trukmę. Neskubėkite.

Po to pirmą savaitę nedarykite kaskart daugiau kaip 4 įkvėpimus-iškvėpimus, tačiau pridėkite 2-rą arba 3-čią kvėpavimo pratimą.

Antrą savaitę darykite 5 įkvėpimus-iškvėpimus, o po to kiekvieną savaitę pridėkite po 1 įkvėpimą-iškvėpimą, kol pasieksite 60. Šitą kiekį padalinkite 4 kartams per dieną po 15 arba 3 kartams per dieną po 20. Galima tai daryti ir dukart per dieną.

Jei kvėpavimo pratimus atliksite taisyklingai, tai greitai pastebėsite, jog savijauta labai pagerės.

Gilus, ritmingas kvėpavimas yra apibrėžtas pratimas. Nereikia stengtis visą laiką tokiu būdu kvėpuoti. Tačiau Jūsų kvėpavimas automatiškai gerės. Netgi naktį miegodami Jūs pradėsite kvėpuoti giliai. Rytą, kai tik prabusite, eikite prie atviro lango ir keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Taip pat darykite vakare, eidami miegoti. Svarbu, kad miegamasis būtų gerai išvėdintas, nes naktį visuomet giliau kvėpuojame. Nepamirškite, kad mūsų kūnas kvėpuoja ir per odos poras, todėl patariu miegoti be pižamos ar naktinių marškinių, – jūsų oda visuomet bus šviežia, stangri, jaunatviška. Pradėkite taip miegoti vasarą, o žiemą užsiklokite papildoma antklode. Nesusupkite į antklodes vaikų, mokykite juos miegoti be naktinukų. Ir vaikams, ir suaugusiems naudingas oro vonios. Jeigu oras ir sąlygos neleidžia jomis naudotis, tai stenkitės būti kuo mažiau apsivalkstę atlikinėdami pratimus, skaitydami, šukuodamiesi.

Aš įsitikinusi: jei išmoksite gilai kvėpuoti, neilgai trukus pasijusite geriau.