Laikas galėjo sustoti
Kartais vanduo bėga taip greitai, o kartais taip palengva, nes upelis ne visada sraunus. Vanduo taip kaip ir laikas skuba, bet karts nuo karto sustingsta nors akimirkai. Vanduo bėga bėga, kol nevirsta ledu, o laikas bėga, kol atsiranda kas jį sustabdo. Kai sutikau tave, net nepagalvojau, kad galiu pamilti, juk tai buvo neįmanoma, nes aš draugavau su tavo draugu. Kartais mes ateidavome pas tave, tu atvažiuodavai su juo pas mane, bet aš nenorėjau suprasti, kad tave pamilau. Tu buvai jo draugas ir žinojai kaip jis mane skaudina, žinojai kiek kartų verkiau, kai jis mane įskaudino. Tu visada rasdavai žodžių mane paguosti, švelniai apkabindavai, būdavau tavo glėbyje, bet to neįvertinau. Mylėjau tave, bet niekam to nesakiau, pradėjau ieškoti progų dar labiau susipykti su draugu, kad tik tu mane guostum. Ir štai nutiko taip: aš palikau savo vaikiną, bet ne, tikrai ne dėl tavęs, tai buvo jo didžiulė klaida padaryta. Po išsiskyrimo aš nedrįsau prisipažinti, kad be galo, be krašto myliu tave. Bandžiau dažniau su tavim susitikti, ieškojau progų. Ir pagaliau pradėjome susitikinėti, bet ne kaip pora, o kaip labai geri draugai. Po to tu išvažiavai mokytis, likome tik draugai, po truputi nutolome vienas nuo kito, pradėjai mažiau rodyti dėmesio, vis rečiau grįždavai. Man širdelę skaudėjo labai, tiesiog šaukte šaukė tave, troško pamatyti, pabučiuoti ir šiltai apkabinti, bet tu to nenorėjai. Ir štai aš pagaliau išdrįsau tau pasiūlyti susitikti pas draugus, ir praleisti vakarą.