Ispanų meilės laiškai

…Nes pakenti mane

Myliu tave, nors tu esi labai užsispyręs ir kartais išsižiojęs sėdi prie televizoriaus neištardamas nė žodžio, nors nesutampa mūsų kinematografinis skonis (dažniausiai nusileidžiu aš nei tu); nors kaskart, kai gaminu valgį, tu mane kritikuoji; nors kartais dėl mažiausio menkniekio įsižeidi ir kai tau nesiseka, būni nepakenčiamas; nors… Bet vis vien myliu tave… Gal todėl, kad galvoji apie mane; nes esi švelnus; nes man patinka su tavim plepėti; todėl, kad išklausai mane; nes leidi man vadovauti kelionėse; nes dažniau renkuosi aš, nes priverti mane šypsotis ir pakenti mano blogą nuotaiką, nes…

Aranzazu Uribe-Echeveria, elektroninis laiškas

Aklojo laiškas mylimajai

Sveika Ana,

Iš savo tamsos rašau tau šį laišką, naudodamasis vienu iš tų prietaisų, apie kurį anksčiau esu tau minėjęs. Aš kalbu, o aparatas viską užrašo. Tai technikos stebuklas!

Rašau, norėdamas pabrėžti, kad niekados nebuvau romantiku. Esu dažnai girdėjęs apie scenas žvakių šviesoje, pasivaikščiojimus per pilnatį, pasibučiavimus po gatvės žibintais, ir viskas prieblandoje, ir lyg laužo šviesa atsispindėdavo tavo veide…

Tu turėtum suprasti, kad visa tai man nieko nesako. Aš tik žinau, kad šalia tavęs gerai jaučiuosi, esu saugus ir savimi pasitikintis. Žinau, kada einu su tavim už parankės, nėra geležinių stulpų šaligatvyje, nėra sulūžusių lieptelių ar kanalizacijos angų, nėra ir mašinų, ne vietoje paliktų pėsčiųjų perėjose. Tavo akimis norėčiau matyti savo gyvenimą. Aš įsitikinęs, kad jei ir tu apaktum, aš vis tiek regėčiau tavo akimis. Aš mėgstu pasakoti tau riebius anekdotus tyliai į ausį ir girdėt tavo juoką ar švelnų bambėjimą, kai ištari: kvailys… Man patinka glostyti tavo ilgus garbanotus plaukus, nes aš nesu romantiškas. Norint tokiam būti, reikia matyti. Aš paprasčiausiai neįsivaizduoju savo likusio gyvenimo be tavęs.

Bučiuoju.

Juan, Madridas

Įprastas meilės laiškas
(rašytas bet kurį pirmadienį)

Sveika, meile mano. Šį rytą, tau išeinant, buvau taip kietai įmigęs, kad neįstengiau tau pasakyt net poros gerų žodžių, ir kai tu užtrenkei duris, aš likau apsikabinęs tave kaip sapną.

Kaip baigei savo pirmąją darbo dieną? Ar labai pavargus?..

Šaldytuve palikau jau išplautas daržoves, tereikia jas išvirti.

O gal tu norėtum kiaušinienės? Ar ko nors įdomesnio?

Pavakarieniauk viena, nelauk manęs, nes grįšiu vėlai. Man bus labai gera matyti tave, miegančią fotelyje su knyga rankoje, ir, pabučiavus tave, palinkėti geros nakties.

Nupirkau gėlių, nes tos baltos valgomajame jau buvo apvytusios.

Myliu tave.

P. S. Skambino vedėja, jai reikia nežinia kokio popieriaus trimestro pranešimui. Tu turi kažką pateikti iki penktadienio.

Neturim citrinų…

Dar kartą myliu…

D. Calpena Marcos, elektroninis laiškas

Prilipusi prie mobiliojo

Ką tik pasikalbėjusi su tavim telefonu ir padėjusi ragelį supratau, koks esi man svarbus. Kasdien laukiu to prakeikto mobiliojo skambučio, tikėdamasi, kad raudona elektroninio pašto vėliavėlė praneš, jog atėjo nauja žinutė, klausdama bendradarbių, ar kas nors man skambino, arba laukdama, kada kas nors iš mūsų bendrų draugų papasakos ką nors apie tave.

Mes taip retai matomės, bijodami, kad kas nors neatskleistų mūsų paslapties, juolab taip pasiutusiai gyvendami, visados skubėdami, daug dirbdami, beveik neturėdami laisvalaikio; neįsivaizduoju, kaip mes dar sugebam išlaikyt savo meilės istoriją.

Kaip mes dar sugebame atmint tas dienas, kai ištrūkę iš visų pančių ir likę vieni puolam viens kitam į glėbį ir be perstojo bučiuojamės, išsakome savo jausmus ir pagaliau visiškai atsipalaiduojame. Visa tai sušvelnina mano nerimą taip tavęs ilgintis. Galėčiau valandų valandas būti prilipusi prie telefono, jei nežinočiau, jog esi laimingas savo namuose, apsuptas šeimos, nors, viliuosi, kurdamas planus, kaip mums paslapčia susitikus.

Mielasis, nežinau, kaip ilgai visa tai tęsis. Tai beprotybė ir mes abu tai puikiai žinom, bet gyvenimas mums duoda tiek mažai laimės akimirkų, kad aš atsisakau prarasti tave.

Iš nevilties rašau tau šiuos žodžius, tikėdama, kad ateity mes būsime kartu…

Labai tave myliu.

Tavo princesė Mari Carmen Martines Sanches, Sevilija

Fantazija

Pačios saldžiausios mano gyvenimo akimirkos tuomet, kai lieku viena, sapnuodama, įsivaizduodama, geisdama… Klausausi muzikos, sklindančios iš apšviesto kampo… Užmerkiu akis ir rankomis liečiu tavo skruostus, pirštais paliečiu tavo lūpas… tada pradeda ryškėti jų kontūrai ir artėti prie manųjų. Tai lengvutis prisilietimas, bet oda staigiai pašiurpsta ir banga ritasi visu mano kūnu žemyn ir tas apsikabinimas neapsakomai malonus… Norisi išeiti iš savęs ir ištirpti tavyje…

Bet negaliu atmerkt akių ir muzikos pritildyt neįstengiu. Ši meilė yra mano fantazijos vaisius, todėl aš ją ir turiu…

Tikrovėje viskas kitaip.

Carmen Jerez, Avila

Grįžimas į Ispaniją

Sveikuti, meile mano. Kaip laikaisi? Šiandien sninga ir šalta, kas retai pasitaiko Paryžiuje, tiesa? Kol Javichi miega, aš stengiuosi dirbti. Šiandien jis nepaprastai geras.

Jau žinau datą, kada grįšime į Ispaniją.

Šiek tiek baiminuosi… Įdomu, kaip klostysis mūsų tolesnis gyvenimas. Ar tau patinka naujasis tavo darbas? Įdomu, ar aš susirasiu mėgstamą darbą? Kas prižiūrės mūsų mažylį? Kas tvarkys namus? Keisti klausimai be atsakymo…

Tas laikas, praleistas Prancūzijoje, labai pakeitė mane. Aš visai kitaip pradėjau žiūrėti į gyvenimą, matyti žmones, šeimą ir Ispaniją… Dabar esu motina, vėl tapau studente ir dar dirbu namie.

Bet aš tiek daug išmokau.

Ir mano meilė taip išaugo, kad jaučiuosi laisva ir laiminga.

Norėčiau, kad žinotum, jog kasdien vis labiau tave myliu ir tavimi didžiuojuosi, tu esi pats žaviausias vyras pasaulyje ir mūsų sūnelis pats gražiausias mūsų kūrinys. Ačiū Dievui, kad aš tada nuėjau į tą fiestą ir ištekėjau už tavęs.

Tikiuosi, kad visados būsime drauge, nesvarbu, kur tai būtų – Prancūzijoje, Ispanijoje ar Antiluose, labiausiai ko norėčiau, tai gult ir keltis su tavimi.

Mercedes Alkazar, elektroninis laiškas

Žaidimai

Tu man patinki, kai žaidi aklą vištą, kai lipdai iš sniego senį besmegenį, kai plačiai šypsaisi kieme. Patinki tuomet, kai mes lekiam dviračiais prie upės ir kai, atsisėdusi ant kranto, kramtai keptas bulves; kai mėtai akmenis į vandenį. Nors tu ir mergaitė, bet tikrai moki mėtyti akmenėlius.

Patinki, kai žiovauji vidurdienį, kai atsirėmusi į aikštės turėklus stebi, kaip žaidžiame futbolą. Man patinka, kai motina šaukia tave, o tu atsakai, kad palauktų, nes žaidimas dar nesibaigė. Patinki, kai geri vandenį iš fontano.

Patinki, kai sėdėdama raudonajame suole kažką burbuliuoji, kai niūniuoji pakeliui į kepyklą, patinki ir tada, kai kasaisi kelius.

Patinki, kai pasirodai lange, kai šokinėji per balas, kai kosėji ir kai tyli. Patinki, kai atrodai užpykusi.

Tu man labai patinki, Ana, ir kai mes užaugsime, susikibę už rankų eisime į kiną ir, jei nori, galėsime net pasibučiuoti, visai kaip filmuose.

Larra, Bilbao

Meilės laiškas dukrelei

Laura, atėjai į šį pasaulį 2000 m. vasario 10 d. Tą dieną mes tavęs dar nelaukėme ir kai mums (man ir tavo tėveliui) pasakė, kad pasirodysi 20 valandą, mes tiesiog negalėjome patikėti, kad po aštuonių valandų tu jau būsi kartu su mumis. Tai buvo fantastiška.

Gulėjau įsitempusi lovoje ir niekaip negalėjau sulaikyti ašarų. Pati nežinau, kodėl verkiau – iš laimės, baimės ar nuostabos. Tai, matyt, buvo džiaugsmo ašaros dėl mano dukrelės.

Gera buvo laukti tavęs, kai visą laiką šalia buvo tavo tėvelis, raminantis, glostantis, mylintis mane. Atėjai 19 val. 10 min., kuo greičiau norėjau tave pamatyti ir nuo tos minutės tau padėti. Kokia tu miela, mes tave labai mylėsime. Tu esi pats didžiausias stebuklas mano gyvenime ir kasdien vis labiau tave myliu. Kai šypsaisi ar raukaisi kaip senutė, sunku patikėti, jog tai tu, tokia ypatinga ir žavi.

Tavo mama Monica Gonzalo, Barselona

Atradimas

Žinau, kad tu labai nuovoki ir aš tau tikrai neatversiu pasaulio.

Bet galbūt tu esi ta, kuri džiaugiasi, kai leisdamasi laiptais žemyn atsiduria paskutiniame aukšte.

Galbūt tau linksma, kai kartais žiūrėdama filmą ir ekrane matydama titrus THE END žinai, kad tai filmo pradžia…

Tai tu pasistiebusi ant pirštų galiukų matai, kas darosi po stalu.

Tai tu atsiguli popiečio miego, visai nenorėdama miegoti.

Ir aš jaučiu pasaulį, taip pat žinau, jog nieko naujo tu man neatskleisi. Bet, ko gero, aš esu tas, kuris ne tik kad du kartus užkliūva už to paties akmens, bet tai daro šimtą kartų.

Tai aš kalbu greitakalbe, idant geriau mane suprastų, ir šaukiu šnabždėdamas vidurdienį mėnulio šviesoje.

Tai aš verkdamas šypsausi.

Tai aš kavinėje atsirėmęs į barą šoku surištomis rankomis ir kojomis.

Abu mes žinome, jog jaučiame pasaulį ir nieko naujo viens kitam neatskleisime.

Aš tik noriu tave apkabinti, užmerkti akis, kad galėčiau matyti.

Luis Fernando Garcia Llorca, Madridas

Sveikas, Pablo, mielas mano keleivi

Šiame gyvenime visi mes keliautojai, kiekvienas einame savo keliu nuo taško A iki taško Z…

Sveikinu tave su gimtadieniu. Linkiu, kad ir toliau sėkmingai būtum savo gyvenimo Karaliumi…

Ilgiuosi tavęs, kažkodėl tu neišdildomai įkritai į mano sąmonę ar atmintį… Išmokei mane labai gražių ir paprastų dalykų, o svarbiausia – džiaugtis gyvenimu (juk jis toks trumputis), būti laisvai ir mylėti.

Linkėjimai tavo draugui (ir mano)!.. Bučiuoju…

Ana Maria, Paryžius

P. S. Prieš atvažiuodamas būtinai pranešk iš anksto, kad aš galėčiau pasiruošti.

Pirkinių sąrašas

Mielas Paco, nupirk 1 kg bulvių, svogūnų, česnakų, pusę kg veršienos, tualetinio popieriaus ir raudonojo vyno. Pareisiu septintą. Ak!.. Nepamiršk prezervatyvų. Bučiuoju.

Julio Zabaleta, Valjadolidas

Vertė Lola Šaltenienė