Bučinio paslaptis
Ar tikrai bučinys turi paslapčių? Gal jis tapo kasdieniu ritualu, kuris, rodos, per amžius nebesikeis, nes pirmojo (antrojo, gal dar dešimtojo) svaigulys jau praeityje, ir ką nauja čia beišrasi. Tačiau paklausykite seksologų – akivaizdu, kad išradinėti dar yra ką…
Konsultavo seksologas Anatolijus Gainovskis
„Bučiniai – tai nauja pakopa meilės mene, kuri turi prasidėti lėtai, meiliai, bet nuolat greitėjant, laipsniškai didinant gylį ir intensyvumą. Ir visada, visada su variacijomis! – tvirtina seksologas Anatolijus Gainovskis. – Būtina pasitelkti visą savo fantaziją. Iš patirties esu įsitikinęs, kad ne kiekviena moteris mėgsta, kai ją bučiuoja visą laiką vienodai! Vienos mėgsta, kai godžiai „burna ryja burną”, kitos tik švelnius „it peteliškės” liežuvio prisilietimus, trečios – „liežuvių kovą”.
Išraiškingas meilės gestas
Romantiškai nusiteikę tikime, kad bučiniu įkvepiame kitam žmogui dalelę savo mylinčios sielos. O žemiškiau mąstantys seksologai bučinyje įžiūri tris momentus: lytėjimą, skonį, uoslę… Neabejotinai daugeliui žmonių bučinys į lūpas yra intymesnis nei lytinis aktas, ir todėl saugomas artimiausiems ir svarbiausiems ryšiams!
Pirmas bučinys į lūpas priimamas kaip intymių ryšių signalas ir gali būti seksualinio susidomėjimo tarp dviejų žmonių „indikatorius”. Juk lūpos jautresnės 200 kartų už pirštus, o burną galima pasiekti net nenusirengus… Jausmingas bučinys – tai „raktas” ir užuomina apie miegamojo lovą.
Labiausiai paplitęs lūpų bučinys, kai liečiasi vidinės lūpų pusės, vėliau suimama apatinė lūpa ar abi, priklausomai nuo to, kaip porai patinka. Pasak seksologo, bučiniai gali būti skirtingi pagal pajėgumą, ilgumą, drėgnumą, greitį, ritmą, jie gali būti subtiliai, rafinuotai jausmingi, aistringi arba švelniai agresyvūs su pakandžiojimais. Štai kokia įvairovė, kuriai išsemti prireiks ir vaizduotės, ir laiko, ir troškimo pažinti. Intymiausiais laikomi bučiniai su liežuviu, manoma, kad be jo nėra tikrojo meilės bučinio, kad liežuvis suteikia bučiniams daugialypės įvairovės. Tačiau erogeninės jo galimybės neišsemiamos vien tik prigludus prie burnos, juk dar yra akys, ausys, kaklas, speneliai, lytiniai organai. Tai gali suteikti dar daugiau pasitenkinimo ar net sukelti orgazmą.
Eksperimentų žavesys
Seksologai, išnagrinėję bučinius ir jų techniką, pateikia tokią klasifikaciją:
* Prancūziškas arba sielos bučinys – kai liežuviu glamonėjate mylimojo liežuvį taip, kad virpa jūsų sielos.
* Vakuuminis – kai plačiai atvertos lūpos įsiurbia partnerio lūpas į save, tai daroma neilgai, bet labai jausmingai.
* Mistinis bučinys atsirado tais laikais, kai po balkonais buvo dainuojamos serenados. Lūpos vienos prie kitų nepriglunda, už jas kalba akys.
* Skausmingas – kai kandžiojami liežuvis ir lūpos.
* Šokio bučinys, kai lūpos slysta ir liečia skruostus, ausis, kaklą, plaukus.
* Bučinys siurprizas – vienas partnerių miega, o kitas pažadina jį lengvais lūpų, liežuvio prisilietimais, bučiuodamas vis intensyviau. Toks pabudimas apstulbina ir maloniai nuteikia pratęsimui…
Seksologai pataria išradingiau eksperimentuoti ir nepamiršti, kad bučinys nieko nekainuoja, bet suteikia daug malonumo. Jie netgi tvirtina, kad aistringas bučinys sudegina apie 12 kcal. Beje, tam, kad jis būtų malonus, būtina kasdienė burnos higiena. Liaukos lūpų kraštuose ir burnoje išskiria chemines medžiagas, kurios stiprina potraukį. O bučiniai tų cheminių medžiagų gamybą didina. Ir netgi galima tapti priklausoma nuo bučinių…
Bučinio istorija sena kaip pasaulis
Žmonės yra vieninteliai, galintys bučiuotis dalyvaujant „J” formos raumenims lūpose. Bučinių prireikė tuomet, kai evoliucijos eigoje žmonės ėmė susitikinėti „akis į akį” ir teko stiprinti tokio bendravimo seksualinius signalus. Tačiau pirmieji bučiniai į lūpas susiję ne su poravimusi, o su rūpinimusi palikuoniais, maitinant juos burna į burną…
Kodėl bučiuojamės? Atsakymas be galo banalus – tai mums įdiegta. Šimtmečiais bučinys laikomas seksualinio ryšio simboliu. Tačiau toli gražu ne visi žmonės, pajutę šiltus jausmus, nori priglusti lūpomis prie juos sukėlusio objekto. Pasak seksologo Anatolijaus Gainovskio, istoriniai, nacionaliniai, kultūriniai, religiniai žmonijos raidos veiksniai padarė poveikį bučiavimuisi. Skirtingais laikais skirtingose tautose požiūris į bučinį buvo netgi prieštaringas. Kai kurios tautos tokio įpročio neturėjo. Azijos, Afrikos tautose bučiavimasis visai neegzistavo ar jį net draudė religiniai įsitikinimai – mat buvo tikima, kad bučiniu galima įtraukti kito žmogaus dvasią. Rytų Azijos šalyse į bučinius žiūrėta kaip į nepadorų reiškinį, o Senovės Graikijoje apie bučinius, kaip erotinės meilės išraišką, visai nežinota. Buvusioje Sovietų Sąjungoje (kaip ir Balkanų šalyse bei Lotynų Amerikoje) tapo įprastas socialinis bučinys, o Didžiojoje Britanijoje ar JAV atvirkščiai – vyrai retai bučiuojasi kaip draugai, nebent triumfo akimirkomis, sporto varžybose.
Vietoj recepto…
Bučiniais mes ne tik išreiškiame savo jausmus ir patiriame palaimą. Bet ir pataisome sveikatą. Arba jai kenkiame. Medikai dėl to niekaip nesutaria. Vieni tvirtina, kad burnoje gyvena pačios bjauriausios bakterijos, kiti teigia, kad tai vaistas nuo visų negalių. Šiais labiau norisi tikėti…
* Ilgas aistringas bučinys gali išvaduoti nuo galvos ar danties skausmo, nes organizme gaminasi skausmą slopinantys hormonai.
* Išsiskiria daugiau seilių, todėl mažėja dantų ėduonies tikimybė.
* Stiprinami veido raumenys. Įrodyta, kad “bučiavimosi procese” dalyvauja 25 (kartais tvirtinama, kad 34…) veido raumenys, kurių mankštinimas praverčia ne tik veidui, bet ir visam kūnui.
* JAV medikai tvirtina, kad aistringi bučiniai teigiamai veikia kraujagysles. Kadangi pulsas padažnėja iki 110 tvinksnių per minutę – tai puiki širdies treniruotė.
* Tie patys tyrinėtojai suskaičiavo, kad pasibučiavus plaučiai ima dirbti didesniu pajėgumu. Toks jų „vėdinimas” – puiki profilaktika nuo visokiausių negalavimų, nes organizmas gauna daugiau deguonies.
* Netgi manoma, kad, jei bučiuojatės ilgiau nei tris minutes, išvaduojate savo organizmą nuo streso ir jo pasekmių, mat tuo metu jame vyksta biocheminės reakcijos, naikinančios streso hormonus.
* Austrų medikai tvirtina, kad tai savotiški skiepai. Seilėse yra daugybė bakterijų, maždaug 80 proc. jų – „bendros”, jas turime dauguma žmonių, o 20 proc. – „individualios”, jas mes perduodame partneriui ir gauname iš jo. Taip aktyvuojama mūsų imuninė sistema, nes ji gamina antikūnus.
Mes išties skirtingi
Moterims bučiniai yra būtini, o vyrai gali visai sėkmingai be jų apsieti. Tokią keistą išvadą padarė mokslininkai, ištyrę bučinių poveikį. Paaiškėjo, kad vyrai bučinius vertina kaip įprotį ar savotišką privalomą užsiėmimą, o moterys jiems teikia daug daugiau reikšmės ir kartais netgi laiko svarbesniais už seksą.
Kadangi vyrus labiau jaudina vaizdas, jie dažniau bučiuojasi atsimerkę. Pasak tyrimų, užsimerkia tik 13 proc. vyrų ir net 97 proc. moterų.
