Tai įvairiausiais pasakojimais apipinta asmenybė. Jo motina Olga buvo caro rūmų freilina. Buvo kalbama, kad ji turėjo artimų ryšių su caru ir nuo jo ėmė laukti kūdikio. Todėl spėjama, kad Bogdanas – ne Irenėjaus Oginskio, o paties caro Aleksandro II sūnus. Pasakojama, kad jis į carą net ir panašus buvęs. Pavadinę jį taip pat neįprastai: Bogdanu (Bogom danyj – Dievo duotas). Kai Olga ėmusi laukti savo pirmagimio, buvę pradėta ieškoti jai kilmingo jaunikio. Irenėjus Oginskis carui buvo prasikaltęs, nes dalyvavo 1831 m. sukilime. Sutikdamas vesti Olgą Kalinovską, jis gavęs ne tik turtingą žmoną, bet ir caro užtarimą. Olgos kraitis buvo 7 dvarai Rusijoje ir apie du milijonai aukso rublių. Kitas Olgos sūnus buvo Mykolas, gimęs 1849 m. ir tapęs Plungės valdytoju.

Paveldėjęs iš tėvo rūmus, Bogdanas čia labai gražiai tvarkėsi. Jo rūpesčiu buvo įsteigti 7 malūnai, 6 lentpjūvės, baldų fabrikas, geležies liejykla, 1871 m. rekonstruota dvaro oranžerija, 1873 m. įsteigtas Rusijos gyvulių globos draugijos Rietavo skyrius. Šios draugijos veikloje aktyviausias buvo pats B. Oginskis ir L. Ivinskis. 1875 m. Rietave surengta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda. 1881 m. B. Oginskio iniciatyva, siekiant pratęsti jo tėvo I. Oginskio pradėtą darbą propaguojant žemaitukų veislės žirgus, įsteigta „Raseinių žemaičių veislės arklių veisimo skatinimo draugija”. 1890 m. atitinkamai tokia pati draugija įsteigta Rietave. Šios B. Oginskio pastangos išgelbėjo žemaitukų žirgų veislę nuo išnykimo.

1882 m. B. Oginskio rūpesčiu Rietavą, Plungę ir Kretingą sujungė pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. Rietave pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė. Pažymint Lietuvos elektrifikacijos 100-ąsias metines, vakarinių dvaro vartų stulpe įmūryta šią sukaktį žyminti memorialinė lenta, atstatyta senoji žibintų alėja, atkurta vėjo jėgainė, kur anksčiau pumpuodavo vandenį į bokštą.

1886 m. rūmus apgadino gaisras, per kurį sudegė rūmų biblioteka, daug meno vertybių.

B. Oginskis rėmė lietuvių tautinį judėjimą. Jis palaikė kražiškius, kurie gynė savo bažnyčią. Sužinojęs apie Kražių įvykius, pasirūpino, kad žinios apie tai pasklistų po visą pasaulį, kad caro politika lietuvių atžvilgiu pasaulyje būtų pasmerkta.

1874 m. B. Oginskis Rietave įsteigė muzikos mokyklą, kuriai vadovavo 1863 m. sukilimo dalyvis, Varšuvos muzikos instituto absolventas lietuvis Juozas Kalvaitis. Muzikai gabūs vaikai čia būdavo mokomi groti smuiku, vargonais, pučiamaisiais instrumentais bei muzikos teorijos. Iš pradžių mokslas čia tęsėsi 3 metus, veliau – 6. Mokyklą išlaikydavo Bogdanas Oginskis. Praėjus devyneriems metams po mokyklos įsteigimo, Rietave buvo suformuotas 60 žmonių simfoninins orkestras, kuris grodavo garsiausių pasaulio kompozitorių kūrinius. Rietave pirmą kartą buvo atlikta P. Čaikovskio uvertiūra „1812 metai”. Itin dažnai čia skambėdavo M. K. Oginskio polonezai. Orkestras koncertuodavo Lietuvoje ir Latvijoje.

Dvaro reikalai pašlijo po to, kai 1902 m. B. Oginskis sunkiai susirgo psichine liga. Mirė jis nepalikęs įpėdinių. Po globėjo mirties dalis orkestrantų išvyko gyventi į Ameriką ir čia prieš I-ąjį pasaulinį karą sukūrė garsų „Lietuva Band Chicago” orkestrą.

1909 m. Rietavo rūmuose kilo kitas didelis gaisras ir vėl daug vertybių sudegė. Rūmų niokojimas tęsėsi I-ojo pasaulinio karo metais. Tuo laikotarpiu vokiečiai daug vertingų daiktų, muzikos instrumentų, meno kūrinių iš rūmų išvežė į Vokietiją. Buvo nuplėštas ir varinis rūmų stogas, iššaudytos parke gyvenusios gulbės ir fazanai. 1924 m. dvaro centrą nusavino valstybė. 1926 m. per valakų reformą dvaras išparceliuotas, rūmai perduoti lietuvių moterų katalikių draugijai. 1926 m. rūmai parduoti iš varžytinių. Juos įsigijo naujakuriai, kurie rūmus griovė, o iš plytų statėsi naujus namus. Gerokai apnyko ir parkas, oranžerija. 1927 m. Lenkijoje, Potulicuose, mirė Marija Potulicka-Oginskienė (1854-1927). 1927-aisiais mirė ir ilgametis Rietavo mokyklos orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1864-1927).

Nepriklausomos Lietuvos laikais vienu metu buvo atsikūręs Rietavo orkestras. 1918 m. Rietave pradėjo veikti L. Ivinskio progimnazija. 1928 m. miestelyje atidengtas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas paminklas.

Stipriai Rietavas nukentėjo per II-ąjį pasaulinį karą.

Išliko iki mūsų dienų didžiulis Rietavo parkas, kuris paskutiniuoju laiku vis geriau prižiūrimas. Rytinę jo dalį juosia Jūros upė, o vakarinėje dalyje – tvenkinys.

Iš senųjų dvaro pastatų iki mūsų dienų išliko muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, vandens bokštas, keli ūkiniai pastatai, sargo namelis, dalis tvoros, dveji vartai.

Paskutiniuoju laiku atkasti rūmų pamatai. Dvarvietės pakraštyje, prie kelio į Plungę, tebestovi Oginskių šeimos koplyčia. Čia ilsisi Bogdano Oginskio ir jo brolio Mykolo palaikai. Akmeninis paminklas žymi jo tėvo Irenėjaus kapą.

Buvusios Rietavo muzikos mokyklos pastate įsikūrė Rietavo istorijos muziejus. Kitas kraštotyros muziejus veikia L. Ivinskio vidurinėje mokykloje.

Views All Time
Views All Time
2939
Views Today
Views Today
1
0 0