Žvejai įtikėjo: stintų ištekliai – neišsenkantys

Ar galima gaudyti neršiančias žuvis? Lietuvoje galima. Kuršių mariose jau gerą mėnesį tinklais semiamos neršti plaukiančios stintos. Tačiau netolimoje ateityje jų apskritai gali nebelikti.

Metų įvykis

Rusnėje visą praėjusią savaitę žvejai dirbo be poilsio. Savaitgalį pagaliau pradėjo eiti stinta. Šio momento pamario žvejai laukia kaip didžiausio metų įvykio. Kai kurios žvejybos įmonės tik dėl stintų ir išgyvena. Todėl stengiamasi nepramiegoti to momento, nes nežinia, kiek laiko truks šis vajus. Žvejai spėja, jog šią savaitę stintos jau pradės neršti ir žvejyba baigsis.

Kai pradeda eiti stintos, žvejojama net naktimis. Verslinės žuvininkystės atstovai tuo metu apsigyvena prie marių. Žvejai pakrantėje turi įsirengę laikinus namukus, kuriuose gali pailsėti ir pasidėti savo įrankius. Neretai tai būna senas autobusas ar vagonėlis, kuriame įrengtas ir šildymas.

Verslininkai žuvis gaudo tinklais, kuriuos tempia net aštuoni vyrai arba traktorius. Vienu kartu ištraukiama apie 140 kilogramų žuvų. Pasak žvejų, vakare pagaunama dar daugiau. Čia pat, pakrantėje, stintos ir pardavinėjamos. Agurkais kvepiančių jų pirkti atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš Kauno.

Žuvimis tręšdavo laukus

Kitose šalyse stintos laikomos kone parazitinėmis ir jų niekas nevalgo. Anksčiau šiomis žuvimis netgi tręšdavo laukus. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ir ypač Estijoje stintos paklausios.

Verslininkams jas beveik be apribojimų leidžiama gaudyti Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Kiekvienais metais Baltijos jūroje pagaunama iki 200 tonų stintų, Kuršių mariose – iki 300 tonų.

Nors agurkais kvepiančios žuvys patinka daugeliui, baiminamasi, jog dėl besaikio gaudymo jų greitai neliks.

Norint apsaugoti žuvų išteklius, nė vienoje šalyje plaukiančių neršti ar neršiančių žuvų neleidžiama gaudyti. Tačiau, pasak žvejų, pas mus šio draudimo nepaisoma. Ikrais apsipylusias stintas traukiama tinklais. Išgaudomos didelės ir mažos žuvelės.

Sąžiningus žvejus tai piktina, nes, jų nuomone, tokia žvejyba greitai sumažins stintų išteklius. „Dar nuo senų laikų kai kurios įmonės net ir neršto metu stintas gaudo upėse. Jeigu būtų uždrausta gaudyti nerštavietėse, jų ištekliai atsigautų“, – mano žvejys Vytautas Stančaitis.

Žvejai spėja, jog stintų ištekliai mažėja ir dėl Klaipėdos uosto plėtros bei vis šiltesnių žiemų. Be to, nemažai žuvų suryja kormoranai. Kuršių marių baseine per metus jūriniai paukščiai suėda 760 tonų žuvų. Tai pusė visų mariose žvejojančių įmonių laimikio.

Tikrina naktimis

Gamtosaugininkai pripažįsta, jog viena didžiausių šiandienos problemų – per didelis skaičius Kuršių mariose žvejojančių įmonių. Šiuo metu jose leidžiama žvejoti 71 bendrovei. Užregistruotos 98 priekrantėje žvejojančios įmonės. ES skyrė 10 mln. litų kompensacijų žmonėms, pasitraukiantiems iš žvejybos verslo. Pagal šią programą nutraukti savo verslą ketina 17 įmonių. O ateityje žadama ir visai uždrausti verslinę žvejybą.

Iki 1992 m. stintas tinklais gaudė tik aštuonios brigados. Žvejybos bendrovių vis daugėjo, ir šį sezoną Kuršių mariose stintas gaudo 22 įmonės. Iš viso leidžiama žvejoti 110 stintinių traukiamųjų tinklų.

Stintas gaudo ir žvejai mėgėjai, kurių pastaruoju metu labai padaugėjo, bei brakonieriai. Pastarieji nepaiso jokių draudimų ir neleidžia atsikurti žuvų populiacijai.

Vien tik Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija šiemet užfiksavo daugiau nei 30 brakonieriavimo atvejų.

Pasak inspekcijos viršininko Stanislovo Sudeikio, stintų sezono metu stengiamasi patikrinti daugumą žvejojančių įmonių, inspektoriai dirbo ir naktimis.

Nuo stintų žvejybos pradžios buvo surengti 36 patikrinimai. Rasti tik trys verslinės žūklės taisyklių pažeidimai. Du iš jų – dėl nevisiškai sutvarkytų dokumentų, o vienas – neįrašytas sugautų žuvų kiekis. Tai priskiriama prie šiurkščių pažeidimų, už ką galima skirti baudą nuo 400 iki 500 litų.

Neršiančių ir grįžtančių iš nerštaviečių stintų žvejyba draudžiama. Stintų neršto pradžią nustato mokslininkai.

Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles stintas galima žvejoti tik tam tikrose vietose. Apriboti ir žvejybos įrankiai. Nemune šių vietų – 48, Skirvytės upėje – 8, Atmatoje – 3, Pakalnėje – 1 vieta.

Visų dar neišgaudys

Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pripažino, jog per patį įkarštį tinklais ištraukiama tonos stintų.

Tačiau Aplinkos ministerija neketina uždrausti tradicinės stintų žvejybos. „Kai kurioms įmonėms tai vienintelis pragyvenimo šaltinis“, – teigė V.Graičiūnas.

Žuvų išteklius stebintys mokslininkai teigia, jog stintoms žvejyba nepadarys žalos. “Beveik kiekvienais metais priekrantės žvejai kelia aliarmą, jog stintų mažėja, nes jas, plaukiančias neršti, išgaudo Kuršių marių žvejai. Šiemet iš tiesų stintų sezonas vėlavo, bet taip atsitiko dėl šiltesnės žiemos. Tačiau bendri stintų sugavimai labai nemaži”, – nesijaudino Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.

Jis pridūrė, jog stintos, kaip ir strimelės, – greitai atsikurianti populiacija, todėl jų žvejyba nėra labai apribota. O žvejus, gaudančius per patį nerštą, lengva patikrinti.

„Stintos gaudomos tinklais, kurie dažnai traukiami traktoriumi. Todėl nesunku pamatyti, kai žvejojama neleistinu metu. Be to, žuvelės būna aplipusios ikrais. Tai dar vienas įrodymas, jog gaudoma neršto metu“, – problemos nematė skyriaus vedėjas.

Pasak jo, žvejybos kontrolė tapo griežtesnė. Dabar per valandą verslininkai turi užregistruoti tikslų pagautų žuvų kiekį. Leidžiama tik 5 proc. paklaida.

Mokslininkų nuomone, tik išgaudžius daugiau nei pusę stintų išteklių būtų patirta žala. Jų skaičiavimais, Nemuno populiacijos stintų ištekliai siekia 1,5–2,7 tūkst. tonų. Vadinasi, stintų populiacijai žalos nebūtų ir pagavus 700 tonų žuvies.

Daug metų stintų išteklius tyrinėjantis Arvydas Švagždys mano, kad panika dėl stintų mažėjimo keliama be reikalo. “Dažniausiai taip kalba priekrantės žvejai, kurie nežino elementarių dalykų, nuo kurių priklauso stintų populiacija. Didžiausią įtaką jai daro gamtinės sąlygos”, – tvirtino A.Švagždys.

Pasak jo, visos smulkios žuvys gaudomos, kai pradeda būriuotis nerštui.