Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Kuršių marios
Kuršių mariose sužvejotų žuvų rūšių skaičius (11 rūšių žuvų) nedaug skyrėsi įvairiais metais. Kaip ir ankstesniais metais, tiek pagal gausumą, tiek pagal biomasę ryškiai dominavo 4 žuvų rūšys: kuoja, pūgžlys, plakis ir ešerys. Kitos žuvų rūšys, tarp jų ir vertingosios bei jų jaunikliai (starkis, karšis, žiobris, salatis), buvo sužvejotos palyginti nedideliais kiekiais. Tai, kad ryškiai dominavo karpinės, daugiausia bentosu mintančios žuvys bei pūgžliai, liudija aukštą marių eutrofikacijos lygį. Stebina gana mažas vertingų žuvų rūšių, ypač plėšriųjų, gausumas.
Kuršių mariose 1993-1995 m. laikotarpiu, dėl verslinės žvejybos reorganizacijos ir intensyvios žvejybos, pastebimos ryškios žuvų gausumo ir biomasės mažėjimo tendencijos. Žuvų gausumas vienai stočiai sumažėjo nuo 575 vnt 1993 m. iki 364 vnt. 1995 m., o biomasė atitinkamai nuo 43.8 kg iki 27.1 kg. Sumažėjo netgi kuojos ir plakio sugavimai. Kuojos gausumas ir biomasė 1993 m. buvo atitinkamai 129 vnt. ir 13.2 kg, o 1995 m. – 46 vnt. ir 8.64 kg. Tiesa, ešerio gausumas ir biomasė, sumažėję 1994 m. lyginant su 1993 m., 1995 m. kur kas padidėjo. Ateityje turėtų išaiškėti, ar ši žuvų gausumo ir biomasės mažėjimo tendencija mariose priklauso nuo intensyvios žvejybos ar nuo eutrofikacijos procesų pokyčių.
Kuršių mariose išanalizuotas kuojos ir ešerio amžius ir augimas. Ryškesnių pakitimų šių dviejų žuvų rūšių amžiaus struktūroje ir augime atskirais metais nebuvo pastebėta. Ryškiausias kuojos augimas pastebimas 4-aisiais gyvenimo metais, vėliau augimo tempas lėtėja. Patinai nesiskyrė augimo tempu nuo patelių, tačiau jų gausumo santykis labai kito: jaunesnėse amžiaus grupėse vyravo patinai, vėliau, 8-aisiais gyvenimo metais, patinų gausumas ryškiai sumažėjo ir vyresnėse amžiaus grupėse dominavo patelės. Mirtingumas labai svyravo, ypač jaunesnėse ir vyresnėse amžiaus grupėse. Tai gali būti susiję su tinklų selektyvumu – šios amžiaus grupės buvo rečiau sužvejojamos.
