Vargo su trijų kilogramų unguriu
Vakarų Airijoje yra įspūdingų vietų mėgėjiškai žvejybai. Šiomis dienomis iš šio krašto grįžo Arnoldas. Klaipėdietis, dažnai savo laisvalaikį skiriantis meškeriojimui Kuršių mariose, Nemune, Baltijos jūroje pirmą kartą lankėsi Airijoje.
Arnoldas su draugu žvejojo Atlanto vandenyne. Jūriniais spiningais meškeriojo nuo kranto. Gylis pakankamas. Pirmieji laimikiai – ryklys apie 1,5 kilogramo, skumbrės.
Sutemus vyrai susiruošė į ungurių žvejybą ant molo. Apsiginklavo patvariomis dugninėmis. Masalas – skumbrės porcija. Geriau sekėsi Arnoldo draugui. Jis pagavo net penkis ungurius.
Teko matyti nuostabų reginį: atoslūgį. Nuseko vanduo. Prie molo beliko metras gylio. Aišku, kibimas baigėsi. Reikėjo laukti, kol vanduo vėl pakils. Tie pasikeitimai įvyko per 4 valandas.
Kitą dieną vyrams buvo patarta pažvejoti nuo skardžio. Nuostabaus grožio vieta.
Užmeti meškerę nuo 50 metrų aukščio. Gylis prasideda prie kranto. Pavojinga? Be abejo. Yra įspėjamieji užrašai. Gali ir nemeškerioti, jei bijai. Vietiniai ten nežvejoja. Atsibodo. Už tai gausu atvažiavusiųjų. Žvejyba nemokama.
Kas kimba? Skumbrės. Ir nemažos. Jas gaudo kaip pas mus strimeles. Su girliandomis. Kiek buvo kabliukų, tiek vienu užmetimu ištrauki skumbrių.
Įspūdinga buvo kitos nakties žvejyba nuo molo. Jis puikiai apšviestas. Vėl vyrai kabino strimelės gabalus ir mėtė dugnines. Ir tada Arnoldo draugui užkibo stambus laimikis. Užmesta buvo toli.
Meškeriotojai žino, kaip sugeba priešintis ungurys, todėl sunku jį traukti. Vargo ir šis žvejys. Kas užkibo, paaiškėjo gal 30 metrų nuo kranto. Ungurys pasirodė paviršiuje: raitėsi jis, taškėsi, aišku, mėgindamas atitrūkti nuo kabliuko. Besipriešindamas jis supainiojo kito žvejo valą.
Vargais negalais žuvį vyrai išsimetė ant molo. Ne taip lengva ją buvo suvaldyti.
Draugai padėjo klaipėdiečiams su kateriu išplaukti į vandenyną. Prie borto specialiai įstatomi stiprūs spiningai. Jei užkibs ryklys, rankose meškerės neišlaikysi. Masalas – taip pat skumbrė. Tik ant kablio ji uždedama „apdorota“ (išilgai nuo uodegos iki galvos perpjauta), kad viliotų ryklį.
Deja, tokio laimikio tą dieną nepavyko prisivilioti. Buvo sužvejotas polakas. Tai menkės giminės žuvis, gali išaugti iki 18 kg. Skani. Vyrai krante ragavo. Pavyko sumeškerioti ir rają. Panaši į didžiulę plekšnę. Gyvena gilumoje. Tik ji turi prie uodegos aštrų peleką, lyg durklą.
Vietiniai mūsiškiams liepė atvažiuoti vasarą. Tada vandenyne kimba dideli rykliai, kuriuos žvejoti smagu ir įspūdinga.
Beje, klaipėdiečiai turėjo progos pažvejoti bent septyniose Vakarinės Airijos vietovėse. Neužmirštami buvo skardžiai, nuo kurių į vandenyną žvelgi iš 200 metrų aukščio.
Tik gera akimi gali įžvelgti vandens paviršiuje žuvėdrą. Galva svaigsta. Tik drąsūs ir patyrę žvejai gali nuo tokių skardžių meškerioti.
Savaitė, skirta žvejybai, pralėkė labai greitai. Įspūdžiai nepakartojami. Viskas užfiksuota filmuotoje juostoje.