Laisvalaikis… laisvalaikis… O kaip praleisti savo laisvalaikį, mes renkamės kiekvienas pagal savo norus. Vieni skaito knygas, kiti pluša soduose, augina gėles, treti keliauja po Lietuvą ar pasaulį. Tačiau yra dar vienas malonus užsiėmimas – tai žūklės nuotykiai, nepamirštami gamtovaizdžiai, kurie pakrauna organizmą nepaprasta energija. Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja savo poilsio ir laisvalaikio be gamtos. Kiekvienas, kuris nors kartą yra išvažiavęs į gamtą, yra patyręs kažkokių nuotykių, nesvarbu ar tai buvo vakar, ar prieš 10 metų ir tai norisi papasakoti visiems. Aš nesu žvejys specialistas, bet pažvejoti man yra malonumas. Kai pasitaiko galimybė, tai keliauju prie Dubysos, kaip tik ten yra gimtasis mano miestelis Ariogala. O gamtovaizdis prie Ariogalos yra nuostabus ir vanduo tiesiog kvepia… Tokio kvapo negalima apibūdinti… jį galima tik jausti – tai gamtos kvapas.
Similar Posts
Memento
Atmintis – tai pagrindinis elementas, išskiriantis žmones nuo gyvūnų. Atmintis – tai pats svarbiausias žmogaus asmenybės, svarbiausių gyvenimo faktų, jo praeities vingių, jo sugebėjimų saugojimo blokas. Be atminties mes taptume labai pažeidžiami ir visiški bejėgiai. Kai žmogus kažką pamiršta, nebegali atsiminti svarbių dalykų, jam reikalinga pagalba. Gerai, jeigu jis buvo tam pasiruošęs iš anksto – turėjo nuotraukų, nufilmuotų vaizdų ar užrašų knygelėje. Jeigu to nėra, tenka kreiptis į draugus ar nepažįstamus. Tačiau užduokite tą patį klausimą penkiems žmonėms ir dažniausiai kiekvienas iš jų pateiks skirtingą atsakymą. Kas yra tikroji praeitis?
Kolektyvinio intelekto technologijos ir privatumas
Tai vienas iš tų retų straipsnių, nuoroda į kurį yra šio įrašo pabaigoje, paskatinęs mane į kai kuriuos reiškinius pažvelgti kažkiek kitaip. Todėl ir kilo noras pasidalinti kai kuriomis savo mintimis ir dar kartą grįžti prie temos apie visuotinį sekimą, tik gal kitokiu kampu. Pradžiai, bent jau dėl šiokio tokio aiškumo, apie tai, kas slepiasi po terminu “kolektyvinis intelektas”. Taigi, kolektyvinis intelektas – tai terminas, kuris atsirado sociologijoje praeito amžiaus 80-ųjų metų viduryje, tyrinėjant kolektyvinio sprendimo priėmimo procesą (paimta iš Wikipedijos ir tai man pasirodė labiau priimtinas apibrėžimas, nei angliškoje versijoje). Tačiau net ir toks apibrėžimas nelabai atskleidžia apie ką pats straipsnis, nes kol kas niekas nesieja pačio termino su kažkokiu privatumu. Tačiau jei “kolektyvinį intelektą” kaip terminą pabandytume paaiškinti iš informacinių technologijų pusės, tame pačiame Wikipedijos straipsnyje rastume kiek kitokį šio termino aiškinimą, kuris labai tiksliai nusako esmę ir tuo pačiu privatumo problemą. Taigi dar kartą: Terminas “kolektyvinis intelektas” naudojamas pasauliniame žiniatinklyje (paprastai mes tai tapatiname su internetu) ir reiškia tinklo tarnybas, kurios apdoroja duomenis, surinktus iš skirtingų šaltinių ir iš skirtingų dalyvių, bei randančios tarp tų duomenų vertingiausius vartotojams. Bet man kažkodėl atrodo, kad šie apibrėžimai tik dar labiau sujaukė jūsų mintis, tad manau pats laikas pereiti prie straipsnio ir tų mano žadėtų minčių.
Krizė ar permainų metas?
Sunku būtų pavadinti krize ekonominio augimo sulėtėjimą, kuris buvo prognozuotas, netgi savaime suprantamas. Vis dėlto, kalbant apie esamos (ar menamos) krizės pasekmes, galime išskirti esminius dalykus, kurie daro įtaką įmonės veiklos rezultatams. Nepaisydamos augančių energetinių resursų kainų bei mažėjančio vartojimo, kai kurios logistikos kompanijos ieško inovacinių, nestandartinių problemų sprendimo būdų ir užtikrintai siekia užsibrėžtų tikslų. Atėjo logistikos laikas: planuojamos racionalios, efektyvios priemonės, kurios atsižvelgtų į ilgalaikius įmonės tikslus. Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių pasiekti gerų veiklos rezultatų arba išlaikyti juos tokius krizės metu, yra aiški bendrovės konkurencinė strategija. Galimybę išlikti per krizę ir augti normaliomis sąlygomis turi tos įmonės, kurios, visų pirma, numatė aiškią vystymosi viziją. Antra – geriausiai prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Trečia – turėjo įmonės vidinių resursų auginimo ir panaudojimo strategiją. Įmonių, gyvenančių šia diena ir nekreipiančių dėmesio į bent vieną iš šių komponentų, pasikeitus išorinėms sąlygoms, padėtis gali tapti kritiška. Dėl to viena bendrovė praras dalį pelno ar sumažės jos augimas, o kitai – iškils net bankroto grėsmė. Šiuo metu visos masinės komunikacijos priemonės platina idėją apie jau prasidėjusią ar tuoj visus užgriūsiančią baisią krizę. Tad atėjo metas trumpai žvilgtelti į verslo įmonės išlikimo bei vystymosi galimybes besikeičiančios rinkos sąlygomis.
Realybė 8
Kitą dieną Violeta išbėgo dalinti savo Meilės į gatvę. Atsistojo žmonių būryje ir sušuko -“žmonės, aš jus visus labai myliu !”. žmonių juoką palaikė padėka. Nieko bloga neįžvelgė ir keiksmuose. Tie žmonės labai nelaimingi. Jie nemoka džiaugtis. Nemoka dalintis Meile. Tų žmonių jai tiesiog buvo gaila. Todėl dar labiau degė Meile jiems. Juk Meilės jiems reikia daug daugiau nei kitiems. Daug daug Meilės, užgesinančios pyktį ir skausmą širdyje. Pagaliau ji pavargo šūkauti. Meilę reikėjo dalinti kažkaip kitaip. Violeta prisiminė “Meilės Kelio” vadovo žodžius – “pasidalinkite savo Meile, apsikeiskite teigiama energija”. “Meilės Kelio “ nariai dalinosi Meile vienas su kitu.
Priklausomybė nuo kompiuterio
Vis greičiau besivystančiame šiuolaikiniame gyvenime labai aktualios alkoholio vartojimo, narkomanijos, azartinių žaidimų problemos. Negana to, XXI amžiaus pasaulyje atsirado dar viena labai skaudi problema – priklausomybė nuo kompiuterio. Tai tokia priklausomybė, kai atsiranda liguistas poreikis kasdien valandų valandas leisti laiką prie kompiuterio (pavyzdžiui, kai žmogus pokalbių svetainėje užmezga internetinį romaną, ieško savo pašnekovo kitą dieną, o neradęs nerimauja arba kai vaikas ima praleidinėti pamokas ar suaugęs žmogus nesusikaupia darbe, nes jam norisi kažko ieškoti internete, būtinai įsijungi kompiuterį). Priklausomybė nuo kompiuterio yra labai glaudžiai susijusi su priklausomybe nuo interneto bei įvairiausių internetinių kompiuterinių žaidimų. Daugeliu atvejų tai yra neatsiejama priklausomybės nuo kompiuterio dalis. Neoficialūs specialistų duomenys yra parodę, jog 10 proc. kompiuterio ar interneto vartotojų jau yra visiškai priklausomi nuo jų. Dažniausiai žmonės net nejaučia, kad jiems kasdien didėja priklausomybė nuo kompiuterio, žaidimų ar interneto. Priimta manyti, kad tai atsitiks kažkam kitam, bet tik ne tau pačiam. Didėjant gyvenimo tempui, kompiuteris bei jo privalumai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – tai reikalinga tiek darbui, tiek mokslui ar kasdieniniam darbams atlikti. Priklausomybės augimą būtų galima kiek pristabdyti jeigu pasistengtumėme nepainioti kelių skirtingų dalykų ir atskirti tai, kas reikalinga darbui ar mokslui nuo laisvalaikio praleidimo būdo. Užuot savo laisvą laiką praleidę gryname ore ar būryje gerų draugų, mes sėdime įbedę savo akis į kompiuterio ekraną, kuriame daug patyčių, neteisingos informacijos, pornografijos.
Lietuviškų ambicijų deficitas
Žaliasis tiltas per Nerį permestas itin vaizdingoje Vilniaus vietoje. Nuo jo atsiveria keletas svarbių sostinės akcentų – kairėje dunkso Gedimino kalnas su pilies bokštu, priešingoje pusėje vėlais vakarais galima išvysti prožektoriaus įspūdingai apšviestą bažnyčią, ranka paduoti iki centrinės sostinės gatvės šurmulio, po kojomis – upė tyliai plukdo savo vandenis į Nemuną… Gražus Vilnius, nieko nepridursi. Ir vis dėlto čia pat esama svetimkūnių, kurie bjauroja aplink Žaliąjį tiltą natūraliai susiformavusį kraštovaizdį, žeidžia nacionalinės savigarbos jausmus. Bent jau turėtų užgauti lietuvio ambicijas. Štai kad ir keturios – sovietinius karius, darbininkus, inžinierius ir kolūkiečius – vaizduojančios figūrų kompozicijos, sustatytos ant Žaliojo tilto kampų. Niekaip nesuvokiu, kodėl šie monstrai iki šiol nenugriauti ir neišvežti į sąvartyną? Kodėl patikėjome kelių pseudomenininkų, pseudoarchitektų ir pseudoistorikų sapalionėmis, esą Žaliasis tiltas be sovietinių monstrų nebus toks autentiškas ir tikroviškas. Kartą laukdamas autobuso atidžiau apžiūrėjau šiuos sovietinio „meno“ reliktus. Jie jau gerokai aprūdiję, su skylėmis, plyšiais skvernuose, kojose. Nejaugi lauksime, kol subyrės? Beje, belaukdami, kol Žaliąjį tiltą slegiantys sovietiniai kariai numirs natūralia mirtimi, sulaukėme dar vieno svetimkūnio. Tik šį kartą svetimkūnis neva modernus. Neries krantinėje dunkso milžiniškas surūdijęs vamzdis. Abu jo galai remiasi į žemę.