Haiku

Ratai kvatosis: be meilės dar negaliu sukurti eilių.

Debesys parlėks, pabers krešulių kregždės, kvatosis ratu.

Iš kitos tamsos semiu savo tamsą arkos krūtine.

Ištaškęs jūras, atsigulsi laikrody, visai be rodyklių.

Miškų bangose sulaukėjusios viršūnės veržiasi dangun.

Klavišų gelmės, fortepijono grindys sūpuoja miškus.

Užmaršties meilė gula giedoti šviesos pervėrus širdį.

Sala, vandenų rėmuose įprasminta, kartoja supimą.

Sielvartas, rėmuos uždarytas taikosi tapti ežeru.

Tetrokštu rėmų – kryžkelę su piktžolėm bandysiu įrėmint.

Kartojant lūpas išspaudi ir bučinį, vėl suknežintą.