Miškas

takeliais miško kraujo centro venom ruduo išleidžia paskutinį kvapą

vėjas riedučiais per galvas pušų protą senikėms maišo

palieka miškui karpas-kelmus Hugsvarna pjūklų ašmenys

vėjas užriečia smilgų blakstienas, naktis nudažo tušu

iščiulps tuoj saulė per šiaudelį pienišką sniego kokteilį

ant laidų trijų virš troleibusų parko vis karias saulė

diržai nešioklės labai mentes nuspaudė, gal kalas sparnai…

pušys su eglėm susirungė dėl plauko žalumo žiemą

manikiūruotais nageliais aštriais eglės įdrėskė rūkui

žiemos kūnelio lieso varveklių lašelinės jau neatgaivins

žiema. kepurė, pirštinės ir šalikas šventa trejybė vaikui

ledukais krinta angelo seilės. šalta, išdykėli tu!