Žiemos saulė
Žiemos saulė. Ant žirgo nugaros Šešėlis mano ledėja.

Žiemos saulė. Ant žirgo nugaros Šešėlis mano ledėja.

Žiema Kaip kraujo lašai, Sniegenos ant šakelės. Speigas atslūgo.

Žiemos naktis. Baltutės snaigės Sukosi ir glaudėsi Prie šmėklos tamsios.

Vienišas skėtis temstant slenka pro namus. Pirmasis sniegas.

Sniegas, į kurį žvelgėm abu, – ar šiemet jis vėl iškrito?

Sningantį rytą aš nekenčiu juodvarnio.. Bet jis gražus!

Snaigės pasiutusiai šėlsta, Tarsi iš dangaus Išvarytos

Sniego fėja Visada renkasi Paprastus vyrus

Už lango – sniegas Bičiuliai – šalia, arti Gera, nuostabu

Trypčioju tyloje… Krinta ir krinta Sniegas naktį kely

Žiedai, gegutė, mėnuo, Sniegas, Ir metų jau nėra.

Žiema, ramybė Kelias, vedantis miškan Pušyne tylu