Haiku

Ugnelių šėlas. Mirusieji vis bėga, per duobes kuičia.

Žalumų žaizda… alma mūsų laikas aukštai ir žemai.

Išjunk svarstykles, romantiškus skaičiukus, žalsvai mirksinčius.

Nakties išnaros jūron atgal sušoko. Kelionėn pirmyn!

Apie ežerą didelio miško dūdos smėlius jautrino.

Menama šiaurė. Mocartas sumokėjo ugningu jausmu.

Kažkokios akys auksu plakdavo skubriai užsimerkusios.

Pradžioj sustojus dangus bereikšmis žėrės – šitaip gyvenam.

Gėlių pelenai virpėjo tviskėdami kritimų gausa.