Darbuotojai: kintant ekonomikos sąlygom kartu keičiasi įgūdžiai , kurių reikalaujama iš darbuotojų. Vis labiau reikalaujama geriau išsilavinusių ir lankstesnių darbuotojų. Akcininkai ir direktorių valdybos: didelių atvirų korporacijų valdymo struktūra leidžia akcininkams pasinaudoti balsavimo teise ir daryti įtaką kompanijai.

Norėdami suvokti paslaugų veiklos savitumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo materialios prekės. Formuluoti paslaugos apibrėžimą skatina keletas aplinkybių, iš jų ypač paminėtinos dvi: Pirma, tai poreikis apibrėžti paslaugų sektorių, nustatyti jo vietą ir vaidmenį ūkio struktūroje, poveikį makroekonomikos procesams: augimui, užimtumui, investiciniam aktyvumui ir pan. Antra, būtinybė suvokti paslaugos esmę tam, kad būtų galima priimti teisingus vadybos bei marketingo sprendimus firmoje. Surasti universalų paslaugos apibrėžimą pirmiausia trukdo paslaugų įvairovė. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies.

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruožas yra tas, kad prekybos sistema, gavusi naują pavedimą, iš karto patikrina ar yra kita jį atitinkanti sandorio šalis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia sandorio šalis randama, pavedimas vykdomas iš karto, jei ne, pavedimas įrašomas tarp laukiančių. Apie įvykdytą pavedimą ir įregistruotą sandorį nedelsiant informuojami visi Biržos nariai, dalyvaujantys prekyboje. Nepertraukiamoje prekyboje sandoriai gali būti sudaromi visais VP: akcijomis, pasirašymo teisėmis, skolos VP. Nepertraukiamos prekybos metu akcijų ir pasirašymo teisių kaina gali svyruoti 10% ribose nuo prekybos sesijos atidarymo metu nustatyto kurso, o jei šis kursas nustatytas nebuvo – nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Kai kursas arba paskutinė vidutinė svertinė kaina nukrenta žemiau 0,20 Lt, galimos kainos svyravimo ribos yra 0,01 Lt.

Vartotojai: jie keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalų, į organizacijos gaminius ir paslaugas. Vartotojas gali būti: įstaiga – mokykla, ligoninė, vyriausybės tarnyba; kita firma – rangovas, įgaliotinis ar gamintojas; privatus asmuo. Tiekėjai: Kiekviena organizacija įsigyja ištekliu – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti. Nuo to ką organizacija pasiima iš aplinkos bei nuo to, ką ji su pasiimtais ištekliais daro priklauso jos galutinio gaminio kaina ir kokybė. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išlaikyti konkurenciją tarp jų,siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo ir greitesnio pristatymo.

Šiuolaikinių įmonių veikla neįsivaizduojama be reklamos. Aktyvios rinkos sąlygomis, augant prekių bei paslaugų įvairovei, reklama tampa viena svarbiausių klientų informavimo rūšių bei viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių. Specializuotos parodos yra viena iš efektyviausių reklamos formų, kartu atliekanti ir firmos reklamos (gerina įvaizdį, kelia prestižą), ir konkrečios prekės ar paslaugos reklamos, ir įmonės produkcijos pardavimų skatinimo funkcijas. Lietuvoje yra keletas firmų užsiimančių parodų organizavimu ir rengimu. Didžiausi parodų rengėjai įsikūrę Vilniuje ir Kaune. Didžiausias parodų rengimo centras Baltijos valstybėse yra Lietuvos parodų centras “LITEXPO”, kuris įsikūręs Vilniuje, netoli geografinio Europos centro, prie kelio iš Vakarų į Rytus.

Prekybos sesijos atidarymo metu visi sandoriai sudaromi vienu kursu. Iki nustatyto laiko visi Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti VP, taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Biržos nariams pateikiant pavedimus, informacija apie kitų Biržos narių pateiktus pavedimus neatskleidžiama. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo šio momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleidžiamas ir informacija apie gautus pavedimus atskleidžiama visiems Biržos nariams. Pasibaigus pavedimų priėmimui, VP nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienodą įtaką kurso nustatymui. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus – maksimalus galimų nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) VP skaičius. Prekybos sesijos atidarymo metu sandoriai gali būti sudaromi akcijomis ir pasirašymo teisėmis.

Išorinė aplinka – tai visi elementai esantys už organizacijos ribų,kurie yra svarbūs organizacijos veiklai. Čia įeina tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementai. Organizacija iš aplinkos ima išteklius (žaliavas, pinigus, darbo jėgą energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus. Ištekliai – tai aplinkos ištekliai, tokie kaip žaliavos ir darbo jėga, galintys patekti į bet kurią organizacinę sistemą. Rezultatai – transformuoti ištekliai,gražinti į išorinę aplinką kaip produktai ar paslaugos. Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementų. Tiesioginio poveikio elementai – aplinkos elementai darantys tiesioginę įtaką organizacijos veiklai. Netiesioginio poveikio elementai – išorinės aplinkos elementai, darantys poveikį klimatui, kuriame veikia organizacijos; tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro.

Pastaruosius penkerius metus NVPB’a plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per šį laikotarpį buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai, profesionaliai VP rinkai funkcionuoti, išaugo rinkos dalyvių bei jos organizatorių patyrimas. Nuolatinis dėmesys NVPB prekybos sistemos tobulinimui ir materialinės – techninės bazės plėtrai, prekybos sąrašų formavimui leido laiku reaguoti į vykstančius VP rinkos pokyčius. Per biržos veiklos metus buvo nuosekliai pereita nuo vienos prekybos sesijos per savaitę prie kasdieninės prekybos VP; nuo fiksuoto kotiravimo su viena akcijų dienos kaina prie nepertraukiamos prekybos kintama kaina; nuo “popierinių” pavedimų pateikimo prie maklerių prekybos tiesiogiai iš savo darbo vietų. Nuo 1999 m. vasario mėnesio įsigaliojo naujos NVPB Prekybos taisyklės.

Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis yra sudaryti Biržos nariams (Biržos akcininkams, įsigijusiems teisę dalyvauti Biržos prekyboje) galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viešai paskelbti savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius. Centrinei rinkai gali būti pateikti tik limituoti pavedimai. Tai reiškia, kad pirkimo atveju ši kaina yra aukščiausia, kurią pirkėjas sutinka mokėti, o pardavimo – žemiausia, kurią pardavėjas sutinka gauti. Prekybos centrinėje rinkoje procedūros taikomos visiems VP, įtrauktiems į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašą. Biržos valdybos sprendimu, prekybos centrinėje rinkoje procedūros gali būti taikomos ir kai kuriems Nelistinguojamų VP sąrašo VP.

Jis išplaukia iš naujos darbo organizavimo ir jo režimo koncepcijos. Kaip savotišką, vaizdžią autonomizaciją gali išreikšti pvz.: JAV laikomasi nuomonės,kad valdymo požiūriu šiuolaikinėmis sąlygomis optimaliausias įmonės dydis yra toks, kai personalo skaičius neviršija 1000 žmonių. O Kanadoje, laikoma, kad įmonėje neturėtų dirbti daugiau kaip 100 žm. Tokiame kolektyve neįmanoma funkcijų imitacija ir falšas. Įmonės vadovas ne tik iš veido gali pažinti savo darbuotojus, bet ir tiesiogiai bendraudamas suprasti kiekvieno būdą, asmens savybes. Žodžiu, stengiamasi mažinti korporacijas, bendrovės centrinį valdymo aparatą, vis daugiau teisių suteikiant žemesniems padaliniams. Tapo simptomu, jog žemesniuose padaliniuose nyksta meistro figūra.