Visi puikiai žinote kompaniją Lucent Technologies ir jos padalinį Enterprise Networks Group kuris ir buvo atstovaujamas atstovybės Baltijos šalims esančios Vilniuje bei kurio produkciją išskirtinai pardavinėjo Fima. Šis padalinys rinkai siūlo balso bei duomenų perdavimo, komutavimo ir apdorojimo sprendimus. Taigi pasidalinus Lucent Technologies butent šio padalinio pagrindu gimė nauja kompanija pavadinta AVAYA. Kokie buvo dalinimosi tikslai? Pirmiausia per paskutinius keturis metus kompanija pavirto į tikrą “milžiną” su daug įvairių verslo šakų. Todėl siekiant efektyvinti kompanijos valdymą, gerinti naujų produktų vystymą kiekvienoje atskiroje šakoje, bei tobulinti klientų aptarnavimą, kurių yra virš milijono daugiau nei 90 – yje pasaulio šalių, buvo nuspresta Lucent Technologies Enterprise Networks Group išskirti i atskirą kompaniją – AVAYA.

Avaya sukūrė sekančios kartos bevielio LAN bazinę stotelę (Access Point-3), kuri informacijos perdavimui naudos 5GHz dažnio radijo bangas ir užtikrins didesnį perduodamų duomenų greitį. Bazinė stotelė AP-3 turi galingą procesorių ir dvi vietas 32-bitų CardBus tipo kortelėms instaliuoti. Tai įgalina į vieną bazinę stotelę instaliuoti vieną 11 Mbps, 802.11b standarto radijo kortelę ir naują 802.11a standarto radijo kortelę, kurios turėtu netrukus pasirodyti rinkoje. Tokia architektūra užtikrina palaipsnį perėjimą nuo dabar naudojamų 2.4 GHz 11 Mbps radijo kortelių prie naujo standarto 5 GHz radijo kortelių, kurios galės dirbti iki 54 Mbps greičiu. Bazinėje stotelėje AP-3 abiejų standartų radijo kortelės gali dirbti vienu metu, kas užtikrina investicijų saugumą, palaipsnį perėjimą nuo vienos technologijos prie kitos.

Kaip ir įprastame tinkle, į kiekvieną kompiuterį yra instaliuojama bevielio tinklo plokštė; tai atlikus kompiuteris jau gali būti jungiamas į bevielį tinklą. Kaip ir tradicinis “Ethernet” tinklas, bevielis LAN siunčia duomenis paketais. Kiekvienas kompiuteris gauna pastovų savo identifikacijos numerį, vadinamą adresą, kuriuo siunčiami jam skirti duomenų paketai. Iš kompiuterių duomenys yra perduodami į bazinę stotelę (“Access Point”)- mažą dėžutę su antena, kuri yra montuojama ant sienos ar lubų. Gavusi signalą bazinė stotelė jį sustiprina ir persiunčia į kitus kompiuterius radijo bangų, arba tradicinio Ethernet tinklo pagalba.

Lyginant tradicinio “laidinio” ir bevielio tinklo savybes, pastarasis turi aiškių privalumų. Kaip pavyzdį paimkime paprasčiausius verslo susitikimus. Be jų, joks verslas nėra įmanomas. Susitikimai reikalingi keistis informacija, nagrinėti problemas, išdėstyti pasiūlymus ar kurti planus. Tokiu būdu didelė dalis darbuotojų laiko, o tuo pačiu ir jų darbo sąnaudų yra skiriama susitikimams. Jiems savo ruožtu yra bandoma iš anksto numatyti vietas ir paruošti visas tam reikalingas patalpas ir priemones: projektorius, kompiuterius ir t.t. Tam taip pat išleidžiama krūvos pinigų, tačiau ilgainiui rezultatas vis dėlto dažnai būna toks, kad balta nešiojama lenta ir spalvoti markeriai tarnauja kaip patogiausia ir lanksčiausia vaizdinė priemonė, nes paruošta patalpa yra užimta, o susitikimo vietoje paprasčiausiai neįmanoma prisijungti prie tinklo ir pasiekti norimą informaciją.

Be akivaizdžios praktinės naudos, kai informacija gali būti pasiekiama, kada jos reikia, bevielis LAN yra lengviau instaliuojamas, plečiamas ir prižiūrimas nei tradicinis tinklas. Bevielių tinklų diegimas yra žymiai ekonomiškesnis, ypač tose vietose, kur instaliuoti kabelius yra nepatogu arba problematiška. Pavyzdžiui, jei gatvė ar kita kliūtis skiria ofisus, pigiau kainuoja jų apjungimas bevieliu tinklu, nei fizinis kabelių tiesimas ar skirtinės linijos nuoma. Bevielis LAN taip pat yra patogus ir ofiso svečiams-atvažiavus nereikia ieškoti laisvo tinklo lizdo tam, kad perskaitytum savo elektroninį paštą ar atsispausdintum dokumentus. Todėl toks sprendimas yra ypač patogus viešbučiuose, konferencijų salėse ar oro uosto laukimo salėse.

Nors bevielis LAN jau keletą metų yra naudojamas ir nėra staigmena Lietuvos vartotojams, pagerinus greitį ir patobulinus stabilumą, bevielė alternatyva pastaruoju metu tapo finansiškai ir techniškai patrauklesnė. Iki šiol bevieliai tinklai turėdavo tris pagrindinius trūkumus: mažas greitis, aukšta kaina ir neužtikrintas perduodamos informacijos saugumas. Laimei, pirmaujančios šioje srityje kompanijos padarė didelį progresą sprendžiant šias problemas. Patvirtinus IEEE 802.11b standartus, Ethernet kokybės duomenys perduodami 11 Mb/s greičiu, kurio pilnai užtenka įprastam naudojimui.

Natūralu, kad bevieliai LAN vis dar turi potencialių “spąstų”. Prieš instaliuodami bevielį tinklą visuomet atsižvelkite į aplinką, pavyzdžiui, laikykitės atokiau nuo lifto šachtų arba kavinių. Lifto šachta užblokuos radijo signalus, o mikrobanginės krosnelės dažnai veikia tame pačiame bangų diapazone kaip ir bevielis LAN (2.4GHz). Tokie trukdžiai gali įtakoti siunčiamos informacijos kokybę arba klaidas siunčiamuose duomenyse.
Todėl prieš instaliuodami, gerai išanalizuokite patalpas; jei įmanoma, atlikit radijo tinklo testavimą.