Priėjimas prie Internet tinklo

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Labai įdomu panaudojimą rado belaidžios technologijos eiliniam vartotojui. Paimsime bet koki abonentą - kaip kooperatyvinį, taip ir visai nestambaus, iki individualaus asmens savo namuose ar bute. Mūsų abonentas turi asmeninį kompiuterį arba nedideli lokalini tinklą ir greičiausiai jau turi darbo patirtį Internete. Tam kad susijungti su Internetu jis naudoja modemą ir užima telefonine liniją. Kadangi perdavimo greitis šio atvejų nedidelis, tai linija yra užimama ilgam. Abonentas naudoja Internet labai įvairiems tikslams. Tai ir elektroninis paštas ir naršymas, IRC ir taip toliau.

Fotonai vietoj elektronų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Laser 2001 - World of Photonics. Taip nuo šiol vadinsis jau 30 metų Miunchene vykstanti lazerių mugė. Tai visiškai atitinka realią situaciją, nes didžiausios lazerinės technikos vystymosi galimybės atsiras būtent tada, kai ji priartės prie elektronikos. Terminu „fotonika" apibūdinami visi pritaikymai, generuojant, apdorojant, saugant, stiprinant ar perduodant optinius signalus. Šiuo atveju apibrėžimas vienas su vienu atitinka elektronikos definicijos skirtumą, kai vietoj elektronų naudojami fotonai. Bet fotonikos termino išskyrimas nereiškia, kad pramoniniai lazerinės technologijos pritaikymai nustumiami šešėlin. Šviesa yra universalus įrankis, todėl jos pritaikymo sritys aprėpia viską - nuo kompaktinių plokštelių grotuvų ir skenerių iki lazerinių gręžimo ir pjovimo staklių. Tarp jų rasime daugybę pritaikymų matavimo technikoje, medicinoje ar mene.

Simetrinė architektūra

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Simetrinės architektūros atveju abu signalai - tiesioginis ir atbulinis – perduodami vienu kabeliu. Kad atskirti tiesioginį ir atbulinį signalą, juos reikia perduoti skirtingų dažnių diapazonais. Dėl to tiesioginis ir atbulinis perdavimas vyksta skirtingais greičiais. Standartinė simetrinė architektūra turi ir kitus trūkumus, kurie bus apžvelgti žemiau. Todėl kai kurios firmos, gaminančios kabelinius modemus, naudoja savo įrenginiams asimetrinę tinklo architektūrą. Abi sistemos-asimetrinė ir simetrinė - gali gerai papildyti viena kitą. Kai tik simetrinis tinklas taps pasiekiamu ir pigiu, asimetrinė architektūra palaipsniui pereis į simetrinę. Bet tai atsitiks dar negreitai. Kuriai gi architektūrai atiduoti pirmenybę?

Standartas 802.11 (RadioLAN)

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Visai nesenai Lietuvos rinkoje atsirado radijo įrenginiai RadioLAN.Pagrindine jų savybe tai, kad jie naudoja 5.8 GHz diapazoną. Jie dirba naudojant siaurą juostį viendažnio moduliavimą. Duomenų perdavimo būdas dar vadinamas 10BaseRadio, charakteringas bruožas adaptuojasi pastato sąlygoms, nejautrus interferencijai, duomenų perdavimo greitis >10Mbit/s, diapazonas 5.8 GHz. Tinklinis RadioLAN aprūpinimas leidžiamas trijuose interfeiso pajungimo variantose: su plokšte, įdedama į kompiuterio vidų ISA-slotą, atskiro bloko pavidale su ryšių per lygiagretų portą, jungiant prie notebook'o per PCMCIA-interfeisą.

Šviesa sujungia

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Optinės jungtys, pagamintos silicio CMOS lustų pagrindu, greitai įveiks elektrinių jungčių galimybių ribas. Apie šių jungčių perspektyvas žurnale „SPIE's Magazine" svarsto Standfordo universiteto profesorius Davidas A. B. Milleris. D. A. B. Milleris anksčiau yra dirbęs Bello laboratorijoje, kur kartu su bendradarbiais atrado kvantinio ribojimo sąlygotą Starko efektą ir sukūrė pirmuosius šviesos moduliatorius su puslaidininkinių kvantinių duobių dariniais. Dabar beveik visi tolimieji ryšiai remiasi optika, o visiškai optinės technologijos užkariauja vis didesnę rinkos dalį ir artimojo nuotolio tinkluose. Ateities vietinių tinklų technologijoje, pavyzdžiui, 10 Gb Ethernete optika turėtų būti naudojama labai plačiai. Be to, duomenų perdavimo optinių jungčių jau dabar yra didelių elektroninių sistemų viduje, ypač jungiant įrangos blokus prie įvairių periferijos blokų, pavyzdžiui, atminties.

Architektūros pasirinkimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Duomenų persiuntimas kabeliniais tinklais gali būti vykdomas skirtingais kanalais. Kaip jau buvo pasakyta, yra du variantai kabelinio modemo pajungimui - simetrinė ir nesimetrinė kabelinių sistemų pajungimas. Simetrinė architektūra turi eilę trūkumų, ribojančios jos vartojimą. Paruošti spartų greitį per simetrinį kabelinį tinklą sunku ir brangu, todėl, kad atbulinis signalo perdavimas vykdomas neefektyviai. Tiesioginis signalo perdavimas stipriai veikia atbulinį, kadangi visa informacija perduodama vienu kanalu. Maršrutizavimas ir apsauga apžvelgiami kaip išoriniai sistemos elementai. Būtent dėl to kabelinių modemų gamintojai atiduoda pirmenybę nesimetrinei architektūrai, kuri turi kitus privalumus. Plačiai naudojama bevielio tinklo ribose, kadangi atbulinį ryšį su stotimi dažnai reikia vykdyti telefono pagalba arba ISDN tinklais. Galima kurti tinklus su minimaliu siuntimo ir gavimo duomenų perdavimo skirtumu. Minimalūs reikalavimai atbuliniam duomenų perdavimui. Duomenų perdavimo ir gavimo kanalų atskyrimas leidžia naudoti esamą aparatūrą duomenų perdavimui nuo stoties iki vartotojo.

Kabelinės LSS (lokalinės skaitmeninės sistemos)

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atsiradusios sistemos populiarumas arba programinio produkto tiesiogiai priklauso nuo jau esamomis progaminėms įrangoms. Šia kryptimi RadioLAN kūrėjai ir akcentuoja, derindami savo įrangą su esamais rinkoje lokaliniu kabelių tinklais. Tokiame sprendime yra didelis šios įrangos potencialas tolimesniam rinkos užkariavimui. Iš vienos puses, siūloma RadioLAN aparatūra lokalinių radijo tinklų yra reali alternatyva jau esamai panašiai įrangai. Tuo pačių naudojami aukšti nesami (naudojami tik pastato viduje) dažniai, kas leidžia keletą kartu padidinti duomenų perdavimo greitį.

Japonija artėja prie 40 Gb/s

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Japonijos elektronikos kompanijos, reaguodamos į rinkos poreikius, sparčiai artėja prie 40 Gb/s spartos komponentų ir perdavimo sistemų sukūrimo. „Netolimoje ateityje, kai pavyks suderinti 40 Gb/s ir 80 bangos ilgių optinio ryšio sistemas, visiems Japonijos namuose esantiems telefonams prijungti pakaks vos vienos skaidulos", - teigia Shinzo Suzaki iš Tokijuje įsikūrusios kompanijos Fujikura. Fujikura - viena iš daugelio japonų kompanijų, kuriančių šią technologiją. Svarbiausi dalykai 40 Gb/s sistemoms yra chromatinės dispersijos ir poliarizacijos modų dispersijos valdymas", - sako Suzaki. - „Todėl kurdami savo gaminius šiems klausimams mes skiriame daugiausia dėmesio."

Kabelinių modemų privalumai ir panaudojimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Interaktyvių paslaugų populiarumas Internet tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internet naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartaus greičio duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso. Kabelinių modemų naudojimas turi ir kitus privalumus: greitis, lankstumas, maštabavimas, skirtingos architektūros variantai, skirtingų protokolų palaikymas.

OS 10 Base Radio LINK:automatinis tinklo valdymas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Programinės aparatūros pagrindą lokalių radijo tinklų firmos RadioLAN, pavadintą RadioLAN/10, sudaro specialiai sukurta tinklinė operacinė sistema 10BaseRadioLINK. Ši operacinė sistema vykdo tryjų pagrindinių tinklo funkcijų valdymą: kontrolės ir valdymo, dinaminio masterio, dinamines retransliacijos. Valdymo ir kontroles funkcijos. Operacinę sistemą valdo dinamiškai reguliuoja ir nustato kiekvieno iš lokalinio radijo tinklo mazgų.Tuo pačių automatiškai nusistato reikiamas pastoviam bendradarbiavimui lygis išėjimo galingumo ir jautrumui. Dinamiškai vyksta adaptavimas kai keičiasi lokalinio tinklo sudėtyje arba kai keičiasi radijo mazgo, įeinantis į tinklo sudėtį.

Judantys šviesos perjungikliai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiomis dienomis galima rasti daugybę mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) taikymo optiniams tinklams skirtuose perjungikliuose pavyzdžių. Tarp tokiems prietaisams reikalingų savybių reiktų išskirti mažą sunaudojamą galią, didelę perjungimo spartą, didelį patikimumą, kompaktiškumą ir gamybos paprastumą. Bet kai kurias jų tam tikrose konstrukcijose yra labai sunku pasiekti. Floridos Optikos ir lazerių tyrimo ir studijų centro CREOL mokslininkai, kūrę kapiliarinį bangolaidinį perjungiklį (viršuje, kairėje) stengėsi, kad jis patenkintų kuo daugiau šių reikalavimų. 1"2 perjungiklis yra nesunkiai gaminamas ir jau buvo išbandytas perjunginėjant šviesą daugiau kaip 300 mln. kartų.

Kompiuteriniai tinklai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vietinis (local area network - LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio , kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų - kelio dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis ryšio linijomis. Municipalinis (metropolitian area network - MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste). Globalusis (wide area network - WAN). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.