Elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė “Fima” prognozuoja, kad Lietuvoje sparčiai populiarės vaizdo telefonija. Šio proveržio įmonė tikisi pradėjusi siūlyti savo partnerės amerikiečių telekomunikacijų kompanijos “Avaya” naujos kartos kompiuteriu arba įprastu būdu valdomus IP (internetinio protokolo) telefonus. Šie produktai, pasaulinėje rinkoje pasirodę praėjusių metų pabaigoje, leidžia vartotojams skambinant telefonu ne tik girdėti pašnekovo balsą, bet jį ir matyti. Tokios galimybės daugiausia naudojamos telekonferencijoms tarp vidutinių ir didelių įmonių filialų, bendravimui su užsienio partneriais, nes padeda operatyviau ir pigiau spręsti iškilusius klausimus. “Iki šiol telekonferencinių pokalbių galimybes ir dėl prastos vaizdo kokybės, ir dėl pakankamai didelių būtinųjų priemonių kaštų buvo išnaudojamos labai kukliai. Naujieji sprendimai situaciją kiek pakeis – lengvai jungiami prie įprastos telefoninės sistemos, daugelį dabar rinkoje esančiųjų jie lenkia ne tik paprastu valdymu ir daug kartų geresne kokybe, bet ir kelissyk mažesne kaina”, – sakė “Fima” Telekomunikacinių sprendimų departamento direktorius Eugenijus Kurtinaitis.

UAB “Viginta” iš bendrovės “IBM Lietuva” duomenų perdavimo tinklų modernizacijai ir plėtrai įsigijo vieną patikimiausių įrangų pasaulyje “Cisco”. Pasak UAB “IBM Lietuva” integruotų technologinių paslaugų vadovo Antano Uršulio, modernizavus duomenų perdavimo tinklą, bus išplėstas ir užtikrintas ryšio patikimumas. Šis sprendimas leis padidinti duomenų perdavimo srautus bei vartotojams ateityje pasiūlyti naujas paslaugas. Pernai UAB “Viginta” įsigijo bendrovę “Salmija”, teikiančią kabelinės televizijos, duomenų perdavimo ir fiksuotojo telefono ryšio paslaugas Grigiškių bei Lentvario gyventojams, taip pat – bendrovę “Socius Tuus”, teikiančią kabelinės televizijos ir interneto paslaugas Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojams, ir bendrovę “Duomenų tiltas”, kurios pagrindinė veiklos kryptis – spartus duomenų perdavimas internetu Vilniaus miesto gyventojams ir įmonėms. “Sujungus šias kompanijas, naujai įsigyta technika padės modernizuoti, plėsti ir apjungti esamų bendrovių duomenų perdavimo tinklus, – teigia “Viginta” generalinis direktorius Vilius Macijauskas. Be to, tai padės užtikrinti geresnę paslaugų kokybę, duomenų pralaidumą bei galimybę abonentams pasiūlyti naujas paslaugas. Viena iš jų – Skaitmeninė TV”.

Švenčionių r. vienkiemių gyventojai gali jaustis saugesni. Jiems buvo išdalinti skubiosios pagalbos iškvietimo įrenginiai. Jais vienu mygtuko paspaudimu galima išsikviesti policiją, medikus ar ugniagesius. UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, bendradarbiaudamas su Policijos departamentu, Savivaldybių asociacija bei Apsaugos centru (UAB „AKTKC“), Švenčionių rajono vienkiemių gyventojams įteikė 20 tokių įrenginių. Šio rajono gyventojams neatlygintinai įteikta 20 skubiosios pagalbos iškvietimo įrenginių, kuriuos naudojant bus prisidedama prie kaimo gyventojų saugumo užtikrinimo. Pristatymo ceremonijoje, kuri vyko šio rajono savivaldybėje, dalyvavęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas priminė 2004 m. pradėto įgyvendinti projekto pradžią, supažindino su tolimesniais planais bei perspektyvomis. Šiuo metu šalyje yra 19 500 vienkiemių, kuriuose gyvena apie 22 300 gyventojų. Švenčionių rajone yra 145 nuo miesto nutolusios sodybos. Savivaldybių asociacijos prezidentas Vytautas Kvietkauskas dėkojo policijai, projekte dalyvaujančioms bendrovėms už žmonių saugumui skirtas pastangas.

Protokolas HDCL yra bitų režimo protokolas. Iki atsirandant HDLC daugelis duomenų perdavimo kanalo protokolų buvo ženklų režimo. Panašūs protokolai paprastai naudoja į blokus (freimus) suskirstytus duomenų srautus. Be vartotojo siunčiamos informacijos reikia perduoti ir signalizavimo, kontrolės informaciją, leidžiančią, pavyzdžiui, signalizuoti, kad nusiųstame duomenų freime yra klaidų. Be to, yra būtina rasti vieną ar kitą freimo pradžios ir pabaigos ženklinimo būdą.
Ženklų režimo protokoluose visi šie klausimai buvo sprendžiami signalizavimo funkcijoms rezervuojant tam tikrą galimų bitų derinių skaičių. Likusieji deriniai buvo naudojami raidžių, skaičių ir simbolių persiuntimui. Šį būdą naudojančių kodų pavyzdžiais galėtų būti ASCII ar CCITT IA 5.

Interaktyvių paslaugų populiarumas Interneto tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internetu naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartus duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet’o priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso.

10BASE-2 standartokompiuterinis tinklas yra senesnio tipo kompiuterinis tinklas, tačiau dar nemažai firmų ir ypač privačių asmenų naudoja šį tipą, kadangi kartais jis yra pranašesnis nei
10BASE-T tipo tinklas: 1. 10BASE-2 standartokompiuterinis tinklas yra pigesnis, kadangi nėra reikalingi tinklo šakotuvai (hub‘ai). Šiam tinklo tipui naudojamas plonas koaksialinis kabelis, jungtys, „T“ formos trišakiai ir terminatoriai. 2. šio tinklo praktinis maksimalus ilgis gali siekti iki 300 m, o išskirtiniais atvejais ir daugiau, kas kai kuriais atvejais yra labai naudinga, ypač kai kompiuteriai, kuriuos reikia sujungti į kompiuterinį tinklą yra dideliu atstumu nutolę vienas nuo kito.

Sluoksninė OSI modelio sandara nustato kiekvienam sluoksniui tam tikrą fiksuotų tikslų skaičių. Visuomet egzistuoja interfeisai su viršuj ir apačioj esančiais sluoksniais ir su jais surištas antraščių apdorojimas. Beveik kiekvieno sluoksnio paslaugų gali pageidauti keletas viršuje esančio sluoksnio vartotojų. Toks bendras žemesniojo sluoksnio paslaugų vartojimas yra vadinamas sutankinimu (multiplexing). Keletas (N+1) jungčių naudojasi viena (N) jungtimi. Pageidautina (visų pirma klaidų aptikimo požiūriu) sudalinti informaciją į riboto ilgio blokus arba segmentus. Šis procesas yra vadinamas segmentavimu.

Kabelinių modemų technologija – tai nauja technologija greitam prisijungimui prie pasaulinio tinklo, naudojant kabelinės televizijos tinklus. Šiandien šita technologija daugiausiai taikoma JAV, bet kabelinių televizijų, kurios naudoja šitą duomenų perdavimo technologiją, jau yra ir Rytų, bei Vakarų Europoje. Per vieną modemą, per koncentratorius galima pajungti iki 16 kompiuterių – tai labai patogu nedidelėms įstaigoms, per vieną modemą gauti galimybę naudotis Interneto paslaugomis visuose kompiuteriuose. Kiekvienam kompiuteriui skiriamas savo vidinis IP adresas.