Kompanija Novell su savo tinklo operacine sistema NetWare realizuoja kliento-serverio principą. Šio tipo tinkluose serveris dirba dedikuotai, t.y. toks kompiuteris negali būti naudojamas kaip darbo stotis. Darbo stočių atveju Novell rado gana įdomų sprendimą, kuris, be abejo, prisidėjo prie spartaus NetWare plitimo bei dominavimo šiandienos tinklų technologijų rinkoje. Tinklo operacinė sistema yra instaliuojama viename ar keliuose serveriuose, o kiekvienoje darbo stotyje operacinė sistema gali būti skirtinga.

Leistinas bit rate (ABR). Ši ATM tarnybų klasė užtikrina srauto valdymą ir skirta perduoti failus ir e-mail. Nors standartas nereikalauja ląstelių srauto ir praradimo mažinimo minimizavimo ar stabilizavimo, tačiau komutatoriams numatoma maksimaliai išnaudoti šias galimybes. Priklausomai nuo tinklo apkrovimo lygio, pagrindinis šaltinis privalo kontroliuoti ląstelių srautą. Vartotojams leidžiama užduoti minimalų ląstelių srautą, kuris garantuos nenutrūkstamą ryšį su tinklu.

Kad duomenų srautas tarp maršrutizatorių Internete būtų efektyvus, maršrutizatoriai privalo turėti informaciją apie kitų tinklų ID arba turi būti sukonfigūruotas numatytas maršrutas. Dideliuose tinkluose, maršrutų lentelės turi būti tvarkomos taip, kad duomenų judėjimas visada vyktų išilgai optimalių kelių. Kaip maršrutų lentelės yra tvarkomos, priklauso nuo to, kuris maršrutizavimas naudojamas – statinis ar dinaminis. Statinis maršrutizavimas. Maršrutizatorius su rankiniu būdu nustatytomis maršrutų lentelėmis yra žinomas, kaip statinis maršrutizatorius. Tinklo administratorius, turintis informaciją apie tinklo topologiją, pats sukuria ir atnaujina maršrutų lenteles, programuodamas visus maršrutus maršrutų lentelėse.

Rašant laišką reikėtų pagalvoti, ar jis nebus neįžeidžiantis. Kiekvienas tinkamai išauklėtas žmogus paprastai jaučia ribas tarp ginčo ir įžeidinėjimo. Nevertėtų rašyti laiškų suirzus, įpykus. Prieš išsiunčiant laišką derėtų jį perskaityti (taip galėsite ne tik sušvelninti įžeidžiančias mintis, bet ir pašalinti įvairius prieštaravimus, rašybos ar korektūros klaidas, aiškiau ir teisingiau suformuluoti mintis). Keiksmažodžiai laiške. Jie parodo rašančiojo neišsiauklėjimą ir draudžiami FidoNet srityse. Kai kurie vartotojai, kurie negali išsiversti neišreiškę savo nuotaikos keiksmais, naudoja savo laiškuose cenzūros priemonę: keiksmažodžius keičia simbolių seka, kartais nurodydami pirmą ir paskutinę necenzūrinio žodžio raidę. Pvz. @&^! Tokie būdai neskatinami, bet kol jais nepiktnaudžiaujama – toleruojami.

Tinkama tinklo operacinė sistema OSI modelio 1-4 sluoksniuose realizuoja tam tikrus protokolus, o 5-7 sluoksiuose – paslaugas (services), naudojamus vartotojų. Yra dvi šitokių paslaugų sukūrimo bei realizavimo strategijos. Pradžiai šiek tiek teorinių pastebėjimų: programos, dirbančios kompiuteryje, yra procesai. Geroje operacinėje sistemoje gali dirbti keletas procesų iš karto, to pasekoje galima procesų tarpusavio sąveika (kooperacija bei konkurencija dėl bendrų resursų). Kooperacijos atveju, vis didesnio pripažinimo sulaukia kliento-serverio koncepcija, be kurios daugelio informacinių sistemų veikimas praktiškai neįsivaizduojamas.

ATM tinkluose visa informacija yra suskirstyta fiksuoto ilgio ląstelėm po 53 baitus: 48 baitai duomenims ir 5 baitai anotacijai. Fiksuoto ilgio ląstelės užtikrina, kad kritiška informacija (kuri turi būti skubiai perduota), tokia kaip vaizdas ar balsas nebus perduodant pateikiama ilgais duomenų freimais ar paketais. Anotacija pritaikyta efektyviam komutavimui didelio greičio techninės įrangos įdiegimo metu, virtual-circuit identifikavime ir klaidos anotacijoje aptikimui. Organizavimas skirtingų duomenų srautų skirtingais užklausimais leidžia vartotojui užduoti reikiamus resursus ir leidžia tinklui paskirstyti išteklius remiantis šiais poreikiais. Multipleksavimas daugialypio duomenų ciklo kiekviename fiziniame įrenginyje (tarp galinio vartotojo ir tinklo arba tarp tinklo komutatorių) – įskaitant galimybę siųsti duomenų srautus skirtingomis kryptimis – leidžia sumažinti išlaidas dėka palyginus mažo interfeisų skaičiaus ir paprastumo konstruojant tinklą.

Maršrutizavimas – tai procesas, kurio metu duomenys Internetu perduodami iš siuntėjo kompiuterio į gavėjo kompiuterį. Maršrutizavimas gali būti suprantamas kaip dviejų procesų suma – kompiuterio (host routing) ir maršrutizatoriaus maršrutizavimo (router routing). Kompiuterio maršrutizavimas vyksta tada, kai siuntėjo kompiuteris (source host) persiunčia duomenų paketą. Turėdamas gavėjo (destination host) adresą, siuntėjo kompiuteris turi „nuspręsti“, ar siųsti paketą tiesiai gavėjui, ar maršrutizatoriui. Maršrutizatoriaus maršrutizavimas įvyksta tada, kai maršrutizatorius gauna paketą, kurį reikia persiųsti. Paketas persiunčiamas iš vieno maršrutizatoriaus į kitą (jei gavėjo kompiuteris nėra susietas su pirmuoju) arba tiesiai į gavėjo kompiuterį (jei gavėjo tinklas prijungtas prie maršrutizatoriaus).

“FidoNet” nuo “Internet” skiriasi ne tik savo griežta struktūra, laiškų siuntimo tvarka ar panašiai, bet ir draudimu naudoti pseudonimus. “FidoNet” – draugiškas tinklas, kuriame kiekvienas asmuo turi teisę žinoti su kuo bendrauja. Todėl laiške visada turi būti nurodytas autoriaus vardas ir pavardė. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir pareigos (pvz., Moderatorius). Nepatartina rašyti trumpų, nieko nepasakančių laiškų. Nors kai kada tai yra pateisinama (pvz., kai norite patikslinti tam tikrus klausimus, atkreipti pašnekovo dėmesį į tam tikrą aplinkybę (pvz. į blogai sukonfigūruotą pašto programą), tačiau tuo nereikia piktnaudžiauti. Paprastai 1-2 eilučių laiškas reiškia repliką. Taigi, nereplikuokit, o jei su laiško autoriumi nesutinkate, savo nuostatą argumentuokite. Net 1-2 eilutės laiškas su jūsų padėka (pvz., “Ačiū už pagalbą”) turi būti siunčiamas privačiu “NetMail” paštu, o ne rašomas į konferenciją. Tačiau srities taisyklių pažeidimu nelaikomas konkretus atsakymas į konkretų klausimą, jei jis nereikalauja išsamesnio komentaro.

Kaip jau buvo minėta, IP-adresai gali būti nurodomi tinklo administratoriaus rankiniu būdu. Tai yra labai varginanti procedūra. Situacija yra sukomplikuojama dar ir tuo, kad daugelis vartotojų neturi pakankamai žinių tam, kad galėtų konfiguruoti savo kompiuterius darbe vidiniame tinkle, ir todėl turi pasikliauti administratoriaus. Dinaminis stočių konfigūravimo protokolas (Dynamic Host Configuration Protocol – DHCP) protokolas buvo sukurtas tam, kad atlaisvinti administratorių nuo šių problemų. Pagrindinė DHCP protokolo paskirtis yra dinamiškas IP-adresų nurodymas (nustatymas). Be dinaminio, DHCP protokolas gali palaikyti ir paprastesnius rankinio ir automatinio statinio adresų nurodymo būdus.

Dinaminių duomenų perdavimas trūkinėjančiu ryšiu patenkinant programinės įrangos poreikius ir užtikrinant puikų tinklo resursų išnaudojimą; daugelis dabartinių taikomųjų LAN orientuotų programų yra ar gali būti matomos kaip neatpažįstamai suskaidytos, tas pats būna ir perduodant balsą ar vaizdą (kai tenka kalbėtis ar matyti realiame laike iškraipoma vaizdo rezoliucija, o balsas dažnai iš viso nepasiekia adresato). Tarnybų klasė multimedijos palaikymui leidžia skirtingo pralaidumo ir latentiškumo reikalaujančiom programom būti įdiegiamom viename tinkle.