| | |

A.Zuoko “kompromatas” juokina prokurorus

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarinėjamas ir tardomas A. Zuokas savo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neva V. Tomkaus vykdomo turto prievartavimo adresavo Vilniaus miesto apygardos prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). FNTT pareigūnai tik gūžčiojo pečiais ir nesuprato, kuo tariamas reketas gali būti susijęs su finansiniais nusikaltimais. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R. Jancevičius vakar dienraščiui sakė, kad A. Zuoko kreipimasis buvo svarstytas. “Svarstėm, svarstėm, bet nespėjome “išsvarstyti”. Persiuntėme į Generalinę prokuratūrą, ten ir bus priimti sprendimai. Tačiau taip elgiamės ne dėl to, kad kažkas mums rankas laužo, šis mūsų sprendimas – grynai procedūrinis”, – sakė prokuroras. “Vakarų ekspreso” paklaustas, ar matytame skunde galima įžvelgti kokių nors rimtų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas atsakymą pasiūlė pasižiūrėti “Respublikoje”.

A.Zuoko proteguojama firma Vilniuje galės nemokamai “užstatyti” 45 hektarus žemės
| | |

A.Zuoko proteguojama firma Vilniuje galės nemokamai “užstatyti” 45 hektarus žemės

Artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybai bus pateiktas tvirtinti projektas “Dėl sutarties su UAB “Ogmios Astra” pramogų centru redakcijos patvirtinimo”. Šiai sutarčiai jau pritarė savivaldybės kolegija, ir neturėjo jai jokių priekaištų. Kaip žinia, pernai spalio 4 d. Vyriausybė perdavė Vilniaus miestui valdyti 60 hektarų žemės Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžoje pagal patikėjimo teisę. Savivaldybė šį sklypą perdavė valdyti UAB “Ogmios Astra” pramogų centras” (toliau – OAPC), kuris įsipareigojo minėtoje teritorijoje pastatyti universalią areną, vandens parką bei šeimos pramogų centrą. “Laisvam laikraščiui” pavyko gauti akylai nuo visuomenės slėptą Vilniaus savivaldybės bei UAB “Ogmios Astra pramogų centras” (OAPC) sutarties projektą. Dabar paaiškėjo, kodėl ši sutartis buvo taip slepiama nuo visuomenės.

Buvę KGB darbuotojai turi vilčių laimėti Strasbūre
| |

Buvę KGB darbuotojai turi vilčių laimėti Strasbūre

Dviejų buvusių KGB darbuotojų viltys laimėti prieš Lietuvą tarptautiniame Strasbūro teisme – vis realesnės. Greičiausiai toliau bus nagrinėjama, ar Lietuva nepažeidė savo piliečių žmogaus teisių į saviraišką, privatų gyvenimą ir jų nediskriminavo.
Dienraščio “Lietuvos rytas” duomenimis, šią savaitę buvusio Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro Kęstučio Džiauto ir buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojo Juozo Sidabro byla prieš Lietuvą turi būti paskelbta priimtina svarstyti iš esmės pagal tris iš penkių punktų, dėl kurių buvo pateikti klausimai Lietuvos Vyriausybei.

Artūras Zuokas apsiskelbė kovotoju su korupcijos vėjo malūnais
| | |

Artūras Zuokas apsiskelbė kovotoju su korupcijos vėjo malūnais

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ruošiasi rimtai kovai su žemės sklypų grąžinimo procedūrose egzistuojančia administracine korupcija ir kyšininkavimu. Apie antikorupcinius veiksmus Vilniaus miesto meras kalbėjosi susitikime su korupcijos atvejus tiriančios tarptautinės visuomeninės organizacijos „Transperency International“ vadovais. A.Zuokas domėjosi pasauline ir rytų Europos šalių su korupcija patirtimi bei jos pritaikymo galimybėmis grąžinant žemę Vilniuje ir Lietuvoje. „Transperency International“ Lietuvos skyriaus eksperto Aleksandro Dobrynino teigimu, Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, jog Lietuvos savivaldos institucijos yra pirmajame labiausiai korumpuotų institucijų sąrašo penketuke. Vilniaus miesto meras pritardamas „Transperency International“ iniciatyvai paprašė atlikti Vilniaus miesto savivaldos veiklos analizę ir parengti rekomendacijas kovai su korupcija Vilniaus mieste.

|

Virtualizmas: politinių scenarijų kaita

Įvaizdžių konstravimas, komunikacinių kanalų įvairovė, interneto atsiradimas, žiniasklaidos įtaka politikai lėmė naujos tarptautinių santykių teorijos- virtualizmo- suformavimą. Ji teigia, kad tarptautinę politiką vis labiau kuria, modeliuoja technologijos. Kintant tradicinei aplinkai ir komunikacijos priemonėms formuojasi nauja kompiuterinė realybė. Ji ne tik sumažina distancijas tarp žmonių, bet veikia ir karo meną, diplomatiją ir politiką. Tuomet atsiranda būtinybė kalbėti apie virtualių fenomenų svarbą ir įtaką pastarosioms. Hiperrealybės, arba virtualiosios realybės sąvoką išplėtojo prancūzų teoretikai J.Baudrillardas ir P.Virilio. Jų dėmesys daugiausiai nukreiptas į kompiuterines technologijas, pastarųjų reikšmę ir įtaką pasaulio, socialinės sistemos raidai, naujam laiko ir erdvės suvokimo būdui ir galų gale pačiai realybės sampratai. Virtualybės įtaką nulėmė šiuolaikinės visuomenės tapsmas informacine. Tokiose visuomenėse informacijos surinkimas, gamyba ir perdavimas tampa pagrindiniu gamybos ir valdžios šaltiniu. Informacija pradeda konstruoti visuomenę. Joje ima ryškėti kertinės įtinklinto ir vis labiau įsitinklinančio informacijos bendrabūvio gyventojo – informacijos žmogaus – charakteristikos.

| | |

K.Prunskienė triumfuoja, o V. Čepaitis ir toliau “lieka su KGB kupra”

Vilniaus apygardos teismas 2003 metų gegužės 15-ąją panaikino prieš dešimt metų (1992-aisiais) paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, jog K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Taigi ekspremjerė po dešimties metų bylinėjimosi atsikratė KGB kupros. Svarbiausias įkaltis 1992-aisiais buvo pačios K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas, jog ji sutinka talkinti sovietų saugumui. Dokumente, kurį 1980 metais pasirašė K.Prunskienė, teigiama, kad ji sutinka “padėti Valstybinio saugumo organams spręsti kai kuriuos juos dominančius klausimus”. 1992-aisiais Lietuvos teismai nustatė, jog pasižadėjimas – nesufalsifikuotas. Tačiau K.Prunskienė visąlaik kategoriškai neigė, jog raštelis – jos pasirašytas. Ji teigė, esą tuometinio Valstybės vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio tuometiniam Aukščiausiosios Tarybos Komisijos KGB veiklai tirti pirmininkui Baliui Gajauskui paduotas ją kompromituojantis raštelis – pati tikriausia klastotė, pats tikriausias falsifikatas. Bet kas tada pasižadėjimą parašė? Kodėl parašė? Šiandieninis teismas į tokius klausimus nesigilino. Pati K.Prunskienė po reabilitacijos teigė įtarianti, jog ją sukompromituoti tais laikais norėjusi profesoriaus V.Landsbergio aplinka. Jos nuomone, žmogus, rašęs ją kompromituojantį pasižadėjimą, šiuo metu gali būti kur nors Maskvoje.

Lietuvos šaulių lazeriniai treniruokliai
| |

Lietuvos šaulių lazeriniai treniruokliai

Lietuvoje karo technologijų srityje puikiai darbuojasi Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų institutas. Instituto specialistai sukūrė kelių modifikacijų šaulių lazerinius treniruoklius, kurie sėkmingai panaudoti Lietuvos karo akademijos ir kitų šalies gynybos struktūrų personalui mokyti. Gynybos technologijų institute sukurti treniruokliai pasižymi daugeliu naujovių ir pranašumų, kurie sėkmingai demonstruoti tarptautinėse parodose “Balt Military EXPO” (Gdanskas, Lenkija) ir “Milipol Paris 99” (Paryžius, Prancūzija). Gerai įvertinus šaulių treniruoklius Lietuva buvo pakviesta dalyvauti NATO Partnerystės ginkluotės (CNAD) programoje.

Lietuva keičia ginklų kontrolę reguliuojančius įstatymus
| |

Lietuva keičia ginklų kontrolę reguliuojančius įstatymus

1 Comment

Po kelių tragedijų Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, kai šaunamaisiais ginklais apsiginklavę vaikai išaudė savo bendraklasius, o nestabilios psichikos suaugę – savo kolegas, visame pasaulyje pradėta diskutuoti apie ginklų kontrolę. Kol kas neatrasta universali formulė, kas, kada ir kaip gali turėti teisę naudotis įvairiais ginklais, kad tokių incidentų būtų mažiau. Tačiau daug kur jau rengiami sugriežtinti įstatymai. Šioje srityje neatsilieka ir Lietuva. Pasak pareigūnų, naujasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas rengiamas jį derinant prie Europos Sąjungos normų. Pasak viešosios policijos komisaro Vytauto Veličkos, įstatymas tiesiog užpildys iki šiol egzistavusias spragas – pavyzdžiui, įvedė naują sąvoką – nepriekaištingos reputacijos asmuo.

Kotiniai ginklai
| |

Kotiniai ginklai

Atskira ieties atmaina yra protazanas. Protazanas turi platų antgalį, kuris užsibaigia dviem sparneliu formos atsikišimais. Šie atsikišimai neleisdavo ginklui per daug giliai įsmigti. Atskira protazano be sparnelių atmaina buvo vadinama “buliaus liežuviu”. Ji išsiskyrė labai ilga į apačia platėjančia geležte. Paveikslėje Nr2 pavaizduotas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV gvardijos karininko paradinis protazanas 1670-1680m. Sekira tai ilgakotis ginklas su kirvio ašmenimis. Škotijoje panašus ginklas vadinosi lochaberu. Kai kurie lochaberai gale koto turi kablį. Iš sekiros išsivystė alebarda. Rusijoje sekira buvo vadinama berdišiumi ir naudota XV-XVIIa. Paveikslėlyje Nr3 pavaizduotas tipiškas rusiškas berdišius pagamintas XVIa pabaigoje.

Automatai
| |

Automatai

Automatas, dar vadinamas automatiniu šautuvu (eng. Assault Rifle) tai tarpinis variantas tarp pistoleto-kulkosvaidžio ir šautuvo. Bandymai sukurti automatinį ginklą, galėsiantį pakeisti armijoje šautuvus (pistoletai-kulkosvaidžiai tam netiko dėl labai riboto efektyvios ugnies radiuso) ir šaudantį mažesnio galingumo nei šautuvas šoviniais buvo jau 20a. pradžioje (Rusijoje – Fedorovo automatas, 1913-16 m.). Tačiau masinė gamyba ir tyrimai prasidėjo tik nuo II-ojo pasaulinio karo (JAV – Garand M1, M1A1 – 1941-42 m., TSRS – AK, AK47 – 1946-47 m., Vokietija – MP43, SG44 (SturmGewehr) – 1943-44 m.). Automatams yra sukurti specialūs šoviniai, mažesni nei šautuvo, tačiau galingesni nei pistoleto (Pvz., Lee Enfield karabinas – 7,62×54, AK-74S automatas – 5,45×39, Glock 17 pistoletas – 9×19).