Pistoletas-kulkosvaidis – tai kompaktiškas automatinis ginklas, galintis šaudyti pistoletiniais šoviniais nepertraukiama (kulkosvaidine) ugnimi. Dėl žemo efektyvios ugnies radiuso ir aukštos greitošaudos, ginklas tinkamas naudoti daugiausia artimam mūšiui (tuo pakeisdamas šautuvus). Gamyba pradėta apie 1920 metus, didžiausią populiarumą tokie ginklai įgijo nuo 1940 m.- prasidėjus karui. Anot kai kurių šaltinių, pirmasis pistoletas-kulkosvaidis buvo sukurtas 1915 metais italų konstruktoriaus Ravelli. Jau 1918 m. Vokietijoje buvo pasirodęs gana neblogas Bergmano konstrukcijos ginklas. Daugumoje, tiek ankstesni, tiek dabartiniai pistoletai-kulkosvaidžiai veikia tuo pačiu principu – laisva spyna, naudojant atatrankos energiją.

Pistoletas – individualaus naudojimo šaunamasis ginklas, skirtas priešininko sustabdymui 20-50 metrų atstumu. Atskiri ginklo modeliai gali būti efektyviai panaudojami 70-200 metrų ir didesniu nuotoliu. Praktiškai visi dabartiniai pistoletai yra automatiniai, su apkaba, įstatoma į rankeną. Vamzdžio ilgis paprastai svyruoja nuo 50-60 mm pas trumpavamzdžius, skirtus nepastebimam nešiojimui iki 300 mm ar daugiau pas sportinius. Kalibras dažniausiai būna tarp .22 (5.6 mm) ir .50 AE (12,7 mm – pas Desert Eagle). Apkabos talpa priklauso nuo jos tipo (vienaeile, dvieilė), šovinio kalibro, taip pat ir nuo paties ginklo. Yra pistoletų modeliai, galintys šaudyti ir serijomis (Beretta 93F, Glock 18).

Labai seniai, gal nuo tada, kai mažylis Dovydas “nuskynė” akmeniu milžiną Galiotą, žmonės suprato, kad jėga ir ūgis nebūtinai lemia pergalę. Matyt tai paskatino juos kurti įvairias mėtykles, lankus ir arbaletus. Tik kad iš toliau, kad smarkiau, kad mirtinai … Kas pirmas sugalvojo šitiems daiktams pavadinimą GINKLAI, t.y. žodžio GINTIS ir GINTI bendrąšaknį?! Na, ne tai svarbu. Žmonės žudė, žudo ir žudys vieni kitus kol suksis Žemė, su reikalu, be reikalo ar netyčia ir visuomet suras tam pasiteisinimą, rimtą priežastį. Vieni gina savo garbę, žemę, rasės grynumą, kiti gina kažkieno kito interesus, treti – idėjas, ketvirti – turtą ar gyvybę…o dauguma bando išgyventi kitų sąskaita. Ne paslaptis, joga karai skatino žmonijos progresą. Buvo kuriami vis tobulesni žudymo įrankiai, o po parako išradimo Kinijoje XIV a. pradžioje prasidėjo nauja era – šaunamųjų ginklų (t.y., kuriuose žudančio elemento metimui naudojama sudegančio parako energija) era.

Pačiai pavojingiausiai A kategorijai priskiriami kariniai ginklai, ginklai, skirti specialiosioms tarnyboms, kiti panašūs ginklai, taip pat ir visi automatiniai ginklai. A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje bus draudžiami. B ir C kategorijoms priskiriami pusiau automatiniai, pertaisomi ir vienašūviai šaunamieji, pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J, bei templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N. Pistoletai (revolveriai), kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę įsigyti savigynai, pagal naująjį įstatymą būtų priskiriami kategorijai.

Kare svarbiausia nukenksminti priešininką, kad šis negalėtų pasipriešinti. Dažniausiai tai daroma nužudant kuo daugiau jo karių. Masinio naikinimo ginklais laikomos toksinės ar nuodingos cheminės medžiagos, įvairių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) bei radioaktyvios medžiagos – ginklai, kuriais naudojantis žūva didelis skaičius žmonių per trumpą laiko tarpą, tagi jie yra tinkamiausi šiam darbui. Geriausiai žinomas masinio naikinimo ginklas yra atominė bomba. Ištisus 50 metų pasaulio tautos bijojo supervalstybių atominio konflikto. Per tą laiką atsirado teroristų grupuotės ar net valstybės, siekiančios kariauti su galingesnėmis valstybėmis nestandartiniais masinio naikinimo ginklais ir priemonėmis. Nors biologinės ir cheminės medžiagos tiesiogine prasme nėra ginklai, jos gali pridaryti daug žalos. Pakliuvusios į teroristų rankas jos kelia vis didėjančią grėsmę žmonijai.

Arbaletas susideda iš medinės buožės (naujesni modeliai – iš metalinės) bei lanko, pagaminto iš medžio, geležies ar plieno, kuris eina skersai ginklo. Arbaleto timpa šonuose laikoma specialios skląsties, o pati yra įtempiama sverto, kuris ankstesniuose modeliuose tiesiog buvo naudojamas kaip koja ar ranka. Įtempus timpą, į tam skirtą vietą buožės viršuje įdedamas ginklas (strėlė, akmuo), kuris paleidžiamas su žymia jėga, kuomet nuspaudžiamas nuleistuką. Paruošti didesnius arbaletus, kurie svaidydavo sunkius krovinius (akmenis, smalos statines), prireikdavo iki 3-5 vyrų. Šiuolaikinis arbaletas yra daug silpnesnis, palyginus su viduramžių analogais. Šiandien arbaletuose naudojamos strėlės išvaizda beveik idėntiška normaliuose lankuose naudojamoms strėlėms, tačiau yra gaminamos iš trumpesnių ir sunkesnių aliuminio tiūbelių. Dėl konstrukcinių savybių su arbaletu sunku pasiekti didelį iššaunamų strėlių greitį: 80 m/sek yra geras greitis, o 90 m/sek apskritai retai pasiekiamas.

Dabar niekas negali pasakyti kokiais lankais buvo medžiojama ir kariaujama Lietuvoje senaisiais laikais. Be abejo, kalbant konkrečiau reikia apsiriboti tam tikru istoriniu laikotarpiu.Yra manoma kad nuo X a. po Kristaus lankų konstrukcijos Europoje ir Azijoje nusistovėjo ir nesikeitė iki tol, kol jie buvo naudojami karyboje. Visi lankai, kokios jie bebūtų konstrukcijos gaminami iš organinių medžiagų(išskyrus indiškuosius plieninius lankus). Suprantama, kad dėl mūsų klimato ir dirvožemio ypatybių, gal ir dėl laidojimo tradicijų vyravusių prieš krikščionybės įvedimą, lankas, kaip iškasena, turėjo labai mažai galimybių išlikti iki šių dienų.Viskas, ką iki šiol gali pateikti archeologai – įvairaus laikotarpio strėlių antgaliai, ir deja beveik nieko, iš ko galima būtų spręsti apie tai, kokio tipo lankai čia buvo naudojami.

Walther WA2000 buvo pagamintas teisėsaugos pajėgų naudojimui 1985 metais. Waltheris konstravo šį šautuvą atsižvelgdamas į savybes, kurias turėtų turėti modernus snaiperinis šautuvas, todėl WA2000 buvo sukurtas iš pagrindų, nesiremiant jokio kito šautuvo modeliu. Dabar galimi 3 skirtingi kalibrai, tačiau iš pradžių .300 Winčesterio Magnum šovinys buvo pasirinktas kaip standartinis dėl savo galios ir taiklumo dideliuose atstumuose. Kad sumažinti galingo užtaiso keliamą vibraciją, vamzdyje yra išrėžtos išilginės išpjovos. Bullpup konstrukcijos dėka bendras ginklo ilgis yra minimizuotas, tuo pačiu išlaikant gana ilgą vamzdį. Spyna rakinama septyniais kumšteliais, automatinė, funkcionuoja dujų nuvedimo principu.

FN Herstal įgijo tokią naujoviškos ir orginalios kompanijos reputaciją, kad jų naujų produktų pasirodymas visada sukelia didelį susidomėjimą. F2000 debiutas tai daugiau, nei tiesiog naujo gaminio pasirodymas. Tai naujo šaunamūjų ginklų dizaino pristatymas. FN Herstal panaudojo duomenis iš daugybės šaltinių, kad nustatytų kokia turėtų būti ateities automato forma. Jų tyrimai parodė, kad šiais laikais automatui reikia įvairių savybių, kad juo ginkluotas kareivis galėtų atlikti daugybę skirtingų užduočių, nuo kovinių iki humanitarinų. Pasirodė, kad vienas automatas negali būti tinkamas visoms šioms užduotims, taip pat buvo neįmanoma nuspėti, kokių savybių reikės automatui po kelių metų, taigi FN Herstal nusprendė sukurti lengvai pritaikomą ginklą.

Juostinio maitinimo kulkosvaidžiai suvaidino svarbią rolę beveik visuose stambesniuose karuose, pradedant “karu pabaigti visiems karams” – Pirmuoju Pasauliniu. Atviruose Prancūzijos laukuose, “niekieno žemėje”, nuo kulkosvaidžių priklausydavo mūšių eiga ir jie visada būdavo pagrindiniai puolančiosios pusės atakos objektai priešo gynybinėse linijose. Nepertraukiama, pilno šautuvinio kalibro (pvz 7,62×51 NATO) ugnies niokojanti jėga prieš puolančias pėstininkų pajėgas yra vis dar tokia pat mirtina kaip ir tada, nors ir esant daugybei dabartinių išradimų bei asmeninių ginklų ir apsaugų patobulinimų. Antrasis Pasaulinis karas įrodė, kad juostinio maitinimo kulkosvaidis sėkmingai progresavo į “lengvąjį kulkosvaidį” kurį mūšio metu laisvai gali nešiotis vienas šaulys.