Kuo skiriasi naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas?

Š.m. sausio 15 d. priimtas naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 12-467). Jame yra nemažai naujovių:
Įstatyme žymiai daugiau sąvokų, padedančių suprasti ginklų ir šaudmenų apyvartos esmę. Ginklai klasifikuojami pagal jų pavojingumo laipsnį į A, B, C, ir D kategorijas:

– Pačiai pavojingiausiai A kategorijai priskiriami kariniai ginklai, ginklai, skirti specialiosioms tarnyboms, kiti panašūs ginklai, taip pat ir visi automatiniai ginklai. A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje bus draudžiami.
– B ir C kategorijoms priskiriami pusiau automatiniai, pertaisomi ir vienašūviai šaunamieji, pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J, bei templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N. Pistoletai (revolveriai), kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę įsigyti savigynai, pagal naująjį įstatymą būtų priskiriami kategorijai.

B ir C kategorijų ginklus, taip pat D kategorijos vienašūvius ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai bei juridiniai asmenys galės įsigyti šiems tikslams: medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti (perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį), mokymui (tik juridiniai asmenys), moksliniam tyrimui (tik juridiniai asmenys). Fiziniai ir juridiniai asmenys B ir C kategorijų ginklus, taip pat D kategorijos vienašūvius ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus įsigyti galės tik su policijos įstaigos leidimu. Įsigiję ginklus asmenys juos turės užregistruoti policijos įstaigoje.

– D kategorijai priskiriami vienašūviai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji, signaliniai, pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 iki 7,5 J, dujiniai ginklai, senovinių šaunamųjų ginklų kopijos, pagamintos po 1870 metų, elektrošoko įrenginiai ir įtaisai, skirti savigynai ir kt. Fiziniai (nuo 18 metų) ir juridiniai asmenys D kategorijos ginklus gali įsigyti be leidimų, pateikę prekiaujančiai įmonei asmens dokumentus, o D kategorijos ginklus sportui gali įsigyti fiziniai asmenys nuo 16 metų, pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. D kategorijos ginklai policijos įstaigose neregistruojami.

Ginklų klasifikavimas pagal jų pavojingumo laipsnį leis diferencijuoti atsakomybę už neteisėtą ginklų apyvartą, atsižvelgiant į ginklų kategoriją. Padarius atitinkamus pakeitimus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatoma, kad atsakomybė už A kategorijos ginklų neteisėtą apyvartą bus griežtesnė negu kitų kategorijų.

Naujame įstatyme numatyta, kad trumpuosius šaunamuosius ginklus savigynai galės įsigyti asmenys, ne jaunesni kaip 23 metų. Dabartiniame įstatyme ši amžiaus riba yra 25 metai.

Naujame įstatyme yra padidintas leidžiamas įsigyti ir vienu metu turėti šovinių skaičius. Numatyta, kad asmenys vienu metu gali įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 300 vnt. kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi, o fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali turėti iki 1000 vnt. kiekvieno tipo (kalibro) šovinių. Lygiavamzdžių, graižtvinių, pneumatinių bei templinių ginklų savininkai ir valdytojai savo reikmėms šaudmenis galės pasigaminti patys. Tam jiems leidžiama laikyti iki 1 kg parako bei 200 kapsulių.

Naujos redakcijos įstatyme išplėsta valstybinio ginklų registro sąvoka. Pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentų reikalavimus numatoma registre papildomai kaupti informaciją apie importuotus, eksportuotus bei sunaikintus ginklus. Pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas išplėstos (iš esmės suvienodintos) užsieniečių – ES šalių gyventojų – ir Lietuvos Respublikos piliečių teisės įsigyti ir turėti ginklus.
Įstatymas papildytas nauja sąvoka – ginklų naudotojas. Tai reiškia, kad šeimos nariai, įgiję teisę (nustatyta tvarka gavę leidimą), galės naudotis kitam šeimos nariui priklausančiu savigynos, medžiokliniu ar sportiniu ginklu.

Be to, įstatyme numatyta, kad fizinis asmuo gali jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą, pačiam dalyvaujant, laikinai perleisti naudotis kitam fiziniam asmeniui, jeigu šis turi teisę laikyti ar nešioti tos kategorijos ginklą.

Be sveikatos, kompetencijos reikalavimų, vienas iš naujų kriterijų, lemiančių asmens teisę įsigyti ir turėti ginklą, bus asmens nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Šis kriterijus apima asmens teistumą, teisėtvarkos pažeidimus, įrašymą į įskaitas ir kt. Pažymėtina, kad, skirtingai nei galiojančiame įstatyme, netyčiniai nusikaltimai, kiti teisės pažeidimai siejami su alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimu, todėl šia prasme leidimų išdavimo sąlygos griežtėja.

Kita vertus, atsisakoma reikalavimo tikrinti, ar šeimos nariai yra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl psichikos ligos ar sutrikimo, alkoholizmo, narkomanijos. Šiuo metu tokie patikrinimai atliekami.

Įstatyme detaliai reglamentuotos licencijos turėtojų, ginklininkų, ginklų savininkų, valdytojų bei naudotojų pareigos, to iš esmės nebuvo galiojančiame įstatyme.
Įstatyme numatyta nauja veiklos rūšis – ginklų nuoma. Įmonė, nustatyta tvarka gavusi licenciją, galės nuomoti medžioklinius ginklus fiziniams asmenims, turintiems teisę turėti tos rūšies ginklą. Taip pat numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyta tvarka užsiregistravę Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, galės tarpininkauti dėl ginklų įsigijimo, eksporto ir importo. Įstatyme numatyta, kad valstybės institucijose, įstaigose, įmonėse, visuomeninės paskirties vietose, atvykstantiems asmenims, kurie su savimi nešioja ginklus, gali būti sudaromos sąlygos palikti juos laikinai saugoti. Laikino ginklų saugojimo tvarką nustatys Vyriausybė.
Įstatymas aiškiai apibrėžia, kokius ginklus galima nešiotis – pistoletus ir revolverius savigynai bei dujinius ginklus. Plačiau detalizuotos ginklų naudojimo sąlygos.

Lietuvai tapus ES nare, asmenys, turintys ginklus, galės gauti 5 metus galiojantį Europos šaunamojo ginklo leidimą, kuris suteiks teisę turint iškvietimą be papildomų leidimų iš Lietuvos ar kitos valstybės vykti į medžioklę ar sporto tikslais į kitas ES valstybes.
Įstatyme numatyti leidimų laikyti ir nešiotis ginklus panaikinimo atvejai, ginklų priverstinio realizavimo tvarka. Šiuo metu tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas.

Naujos redakcijos įstatyme neliko vardinių ginklų rūšies. Teisę apdovanoti ginklais turės Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas (ankščiau neturėjo), Ministras Pirmininkas. Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, generalinis prokuroras turi teisę apdovanoti vardiniais ginklais sau pavaldžius pareigūnus. Padovanoti ginklai taps apdovanotųjų nuosavybė. Šiuo metu įteikiant ginklą, jis lieka apdovanojusios institucijos nuosavybė.

Įstatyme pagal ES reikalavimus numatytas apsikeitimas informacija ir informacijos teikimas užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms apie iš Lietuvos išvežtus ginklus.
Įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2003 m. liepos 1 dienos. Iki to laiko bus parengti poįstatyminiai teisės aktai.

Komisaras inspektorius Audrius Čiupaila

Views All Time
Views All Time
9860
Views Today
Views Today
1
0 0