Paksgeitas

Po prezidento Rolando Pakso sprendimo savo visuomeniniu patarėju pasikviesti Jurijų Borisovą trauktis iš prezidento komandos nutarė didžioji dalis šalies vadovo patarėjų užsienio politikos klausimais. Eltai patvirtino, kad ketvirtadienį atsistatydinimo pareiškimą rašys prezidento patarėjas diplomatiniais klausimais Eitvydas Bajarūnas, prezidento patarėjo pavaduotojas regioninės politikos klausimais Ričardas Šlepavičius, referentė Europos Sąjungos klausimais Eglė Jankauskaitė. Pasak prezidento patarėjo diplomatiniais klausimais E.Bajarūno, šis prezidento veiksmas "padėjęs paskutinį tašką jo svarstymams". E.Bajarūnas atsistatydinimo pareiškimą jau buvo parašęs prieš kelis mėnesius, dar prezidentūros skandalo pradžioje.

Vakar pavakary J.Borisovas netikėtai apsilankė Prezidentūroje ir susitiko su R.Paksu. Po maždaug pusvalandį trukusio susitikimo Kauno sraigtasparnių remonto bendrovės “Avia Baltika” savininkas pranešė žurnalistams sensacingą naujieną: “Nuo penktadienio būsiu Prezidentūroje. Dirbsiu. Patarėju. Visuomeniniu patarėju”. J.Borisovas tvirtino užsiimsiąs “situacijos visuomenėje analize, vystymosi prognozėmis”. Pasak jo, visuomeninio patarėjo statusas reikš, kad jo užduotis bus “sėdėti namuose, analizuoti, skaityti laikraščius, žiūrėti ir daryti prognozes”. J.Borisovas pasakojo, kad į susitikimą jį pakvietė pats R.Paksas. “Jis man pasakė - atvažiuok, aš atsakiau - gerai”, - teigė verslininkas. Pokalbio metu R.Paksas domėjosi, kaip gyvuoja “Avia Baltika”, kaip sekasi jos savininkui. “Jis uždavė man krūvą klausimų ir norėjo sužinoti, ką galvoju apie įvairius procesus”, - sakė skandalingasis verslininkas. Paklaustas, kada paskutinį kartą bendravo su R.Paksu, naujasis patarėjas atsakė to nesakysiąs, nes tai esą “asmeninis Prezidento gyvenimas”. Neoficialiais duomenimis, toks susitikimas įvyko antradienį.

Į Generalinę prokuratūrą dėl Advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio veiklos kreipėsi vilnietis advokatas Saulius Vaikšnoras. Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", rašte generaliniam prokurorui Antanui Klimavičiui S.Vaikšnoras teigia, kad R.Andrikis kas mėnesį pagal darbo sutartį gauna 10 850 litų atlyginimą, mokamą iš visų advokatų bei jų padėjėjų kasmėnesinių 75 litų dydžio įmokų.
Advokato žiniomis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose rašoma, kad R.Andrikis Advokatų taryboje kasdien dirba po 8 valandas. "Visi žino, kad 8 valandų mūsų pirmininkas realiai negali dirbti, tačiau vis tiek gauna tokį pat atlyginimą", - rašo S.Vaikšnoras. Jo nuomone, R.Andrikis verčiasi privačia advokato praktika, atstovauja savo klientams teismuose, o akivaizdžiausias to įrodymas - pirmininko atstovavimas prezidentui Rolandui Paksui specialiojoje parlamento komisijoje.

Seimo posėdžių sekretoriate jau įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas raginamas nedelsiant atsistatydinti. Šiame Seimo nario Petro Gražulio parengtame projekte Seimas neigiamai vertina R.Pakso ketinimus skirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą visuomeniniu patarėju, nes "toks sprendimas pažeidžia teisės normas, demokratijos principus bei elementarų padorumą". Rezoliucijos projekte taip pat reiškiamas susirūpinimas tuo, kad Lietuvos Prezidentas R. Paksas yra visiškai priklausomas nuo prieštaringai vertinamo Jurijaus Borisovo. Ketvirtadienį popietiniame posėdyje Seimas ketina apsispręsti, ar įtraukti šios rezoliucijos svarstymą į Parlamento darbotvarkę. Iki šiol R.Paksą rėmęs P.Gražulis ELTAI sakė, kad jo apsisprendimą parengti tokį projektą nulėmė R.Pakso sprendimas skirti J.Borisovą savo visuomeniniu patarėju. "Jeigu R.Paksas iš tikrųjų neskyrė J.Borisovo savo patarėju, tai jis nedelsiant turėjo viešai paneigti tokias žinias", - mano P.Gražulis. Jis apgailestavo, kad R.Paksas reagavo tik po politinių partijų ir visuomenės sukeltos audros.

Jokie operatyviniai dokumentai iš bylos apie bendrovės "Alita" privatizavimą nėra dingę ar buvę klastojami, kaip yra pareiškęs prezidentas Rolandas Paksas. Kaip rašoma "Lietuvos ryte", ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba pradėjusios Generalinės prokuratūros atstovai vakar paneigė R.Pakso viešai išsakytą teiginį apie 12 neva dingusių dokumentų.

Po trečiadienį priimto visuomenę pribloškusio ir po kelių valandų atšaukto sprendimo paskirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą savo visuomeniniu patarėju, Prezidentas Rolandas Paksas pakeitė darbotvarkę.
Atšaukta ketvirtadienį planuota valstybės vadovo išvyka į Panevėžio apskritį. 9 val. numatytas Prezidento pasitarimas su patarėjais.

Apie keturis šimtus mitinguotojų sostinės Savivaldybės aikštėje keikė juos nuskurdinusią valdžią, burnojo žurnalistus ir ragino rinkti į Seimą Prezidento Rolando Pakso šalininkus. Nuo negailestingai pliekusio lietaus po skėčiais pasislėpę pilietinio judėjimo "Už teisingą ir demokratinę Lietuvą" dalyviai laikė plakatus "Seime, atstovauk rinkėjus, o ne suokalbininkus", "Paksai, laikykis", "VSD, tu ne saugai, o griauni" ir kitus. Mitingą pradėjusi profesinės sąjungos "Solidarumas" vadovė Aldona Balsienė teigė, kad visą Lietuvą yra sukausčiusi baimė, todėl politikai turi laisvas rankas priimti dar labiau tautą skurdinančius įstatymus. "Aš mačiau valdininkus, aš mačiau jų veidus, sukaustytus baimės. Bijo valdininkai, bijo žurnalistai, o mes bijome būti savimi", - kalbėjo A. Balsienė, palydėta šūksnių - "Balsienę į valdžią", "Rinkim Balsienę į Seimą" ir pan. Po jos kalbėjęs gydytojas Rimas Kaušys apgailestavo, kad po tiek nepriklausomybės metų vėl reikia rinktis į mitingus ir ginti demokratiją ir teisingumą.

Prezidentui Rolandui Paksui remti sutelktas judėjimas šeštadienį įvairiose Lietuvos vietose rengia protestus prieš Seime pradėtą teisinį apkaltos prezidentui procesą. Apie tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė judėjimo, pasivadinusio "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą", nariai - proprezidentinės Liberalų demokratų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir Liberaldemokratų frakcijos Seime narys Rolandas Pavilionis. Pasak V. Mazuronio, protestai prieš apkaltą prezidentui šeštadienį bus surengti 40-yje miestų ir miestelių, taip pat ir sostinėje Vilniuje. Akcijų organizatoriai teigia neturį duomenų, kiek žmonių ketina dalyvauti jose. Iš viso proprezidentinis judėjimas, R. Pavilionio skelbiamu vertinimu, vienija apie 12 tūkst. narių. Protestų rengėjai ketina raginti Seimo narius nedalyvauti balsavime dėl Konstitucijos pažeidimais kaltinamo R. Pakso nušalinimo nuo prezidento pareigų. Prognozuojama, kad toks balsavimas gali įvykti balandį, kai Seimas gaus Konstitucinio Teismo išvadas, ar prezidentas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Iki skandalo pagrindinės žinios iš Lietuvos buvo labai pozityvios. Buvo pranešama apie kylantį šalies ūkį, apie referendumo dėl šalies prisijungimo prie Europos Sąjungos teigiamus rezultatus, apie vyrų krepšinio rinktinės pergalę Europos čempionate ir kt. „Tokia šalis kaip Lietuva nedažnai patenka į užsienio dienraščių puslapius ar televizijos žinių laidų eterį. Turi įvykti kas nors labai gero ar labai blogo, kad mes atkreiptume į save kitų dėmesį“, – sakė kompanijos Viešųjų ryšių partneriai vadovas Mykolas Katkus. M.Katkaus nuomone, prezidentinis skandalas pakenkė šalies įvaizdžiui. „Pradžioje užsienio žiniasklaida nelabai domėjosi skandalu, tačiau didėjantis įvairiausių antraščių srautas, kuriame kartojami žodžiai „Lietuva, mafija, banditai“, labai kenkia šalies, kaip patikimos valstybės, įvaizdžiui“, – nurodė viešųjų ryšių specialistas. Pašnekovo teigimu, užsienietis visą informaciją apie skandalą Lietuvoje gauna viename trumpame žinių bloke, kuriame nesigilinama į niuansus. Todėl Lietuvos įvaizdžiui būtų buvę žymiai geriau, jei skandalo nebūtų visai.

Paksas kaltas! Paksas – nekaltas! Sąmokslas! Valstybės išdavystė! Daugybė vertinimų iš pačių įvairiausių vertintojų lūpų. Kas iš jų teisus, pasakyti neįmanoma. Vieniems, nors kuolą ant galvos tašyk, Paksas yra Lietuvos gelbėtojas ir pinigais aptekusio bei žemės sklypų prisigrobusio “elito” auka. Kitiems Paksas yra blogio įsikūnijimas ir išdavikas, nepadeda nė tas pats kuolas ant galvos. Ir vieni, ir kiti tvirtina besiremiantys tik objektyviais empiriniais faktais ir esantys visiškai teisūs ir objektyvūs. Maždaug prieš šimtą metų žinomas vokiečių sociologas Maxas Weberis parašė pora straipsnelių apie vertybinį neutralumą. Nors ten buvo kalbama apie neutralumą ir objektyvumą socialiniuose moksluose, labai naudinga M.Weberio teoriją pritaikyti šiandieninei Lietuvai.

Kažkodėl prisiminiau prezidentą ir pagailo jo – vargšas tas žmogus, ir jo šeima, ir vaikai, kažkieno manipuliacijomis ir neaiškiais pinigais įstumti į prezidentūrą, tapusią auksiniu narvu. Nebūtų jis, kaip tie Kaušpėdo apdainuojami balandžiai Ukmergės – “apsėsti, zombiais apsikrėtę” – esu tikra – džiaugtųsi, tryptų, dainuotų koncerte kartu su žmonėmis, o ir Lietuvą, ko gero, matytų gražią, nepiktą, adventiškai susikaupusią, kupiną vilties ir šventiško laukimo. Nereikėtų po ją su apsauginiais, automatais ginkluotais, kalėdoti, priešų ieškant. Kur tik prezidentas prasieina, palieka susierzinusių, godžių, piktų, tokių kaip toji nepatenkinta moteriškė, grasinusi valdžios vyrus pjauti, žmonių būrius. Būsimąją savo kariuomenę?

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Valerijus Saveljevas teigia, jog Lietuvoje aktyviai veikia Rusijos žvalgybos rezidentūros, kurios galėjo padaryti įtakos ir Prezidentūros skandalui. Su buvusiu saugumiečiu kalbėjosi Ričardas Čekutis.
– Per Prezidentūros skandalą ne kartą įvairiomis progomis buvo pabrėžiama užsienio specialiųjų tarnybų veikla. Kiek, Jūsų manymu, šios tarnybos turėjo įtakos šiam skandalui? Kokia apskritai jų įtaka Lietuvoje? – Žinoma, Lietuvai ypatingą dėmesį skiria Rusijos spec.tarnybos. Pirmiausia per Lietuvą „nuteka” didelės pinigų sumos. Margarita Starkevičiūtė buvo visiškai teisi, sakydama, jog mūsų nacionalinio produkto augimas yra pernelyg išpūstas. Kai sakoma, jog kasmet BVP auga po 8 procentus, yra visiška nesąmonė. Tai yra pinigai, kurie „pervaromi” per tam tikrus bankus, valdomus finansinių Rusijos magnatų. Rusijos spec.tarnybos nėra suinteresuotos tokių finansų išplovimu, todėl tiek per savo legalias, tiek ir nelegalias žvalgybos rezidentūras jie mus stebi. Tai jie daro ne todėl, kad galvoja apie Lietuvą kaip apie potencialų priešininką arba Lietuvoje yra kažkokių ypatingų technogijų. Pirmiausia tai yra politiniai, tiksliau – geopolitiniai, žaidimai. Rusijos vadovų nuomone, Baltijos valstybės neturėtų ištrūkti iš vadinamosios pilkosios zonos ir taip patekti į ES ar NATO.