Paksgeitas

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų prezidentui, įtarimai dėl to yra pateikti jo dosniausiam rinkimų kampanijos rėmėjui J.Borisovui. Jo vadovaujama bendrovė "Avia Baltika" oficialiai R.Pakso kampanijai paaukojo 1,2 mln. litų. Per kratas įtariamojo namuose ir jo vadovaujamos bendrovės būstinėje buvo rasta daug įvairių dokumentų, juos dabar pareigūnai analizuoja. "Nei oficialiais kanalais, nei pasitarimų lygmenyje panašaus pobūdžio informacijos mes nesam gavę, aš tikrai tokios informacijos neturiu", - tvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas.

Šią savaitę Prezidentūros darbuotojai skuba pateikti Prezidentui Rolandui Paksui galimus kandidatus į laisvas patarėjų vietas.
Patarėjų paieškos Prezidentūroje neapsieina be nesusipratimų. Naujienų agentūros ELTA duomenimis, vakar Prezidentūroje skandalą sukėlė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė Rūta Gajauskaitė. Ji susikivirčijo su žiniasklaidos atstovais. Incidentą turėjo spręsti Prezidento spaudos tarnybos bei apsaugos darbuotojai. Vėliau Gajauskaitė dalyvavo Prezidentūroje vykusiame pasitarime, į kurį atėjo ir buvęs visuomeninis Pakso patarėjas bei kandidatas į prezidentus Juozas Edvardas Petraitis. Teigiama, kad jis konsultuoja Prezidentą konstitucinės teisės klausimais. Pasitarimas tęsėsi ir pasibaigus oficialiai darbo dienai. LŽ duomenimis, jame buvo svarstomos galimų kandidatų į šalies vadovo patarėjus pavardės.

Opozicinių Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijų Seime atstovai ketvirtadienį siūlys svarstyti įstatymo pataisą, kuri užtikrintų laikinųjų parlamentinių tyrimo komisijų teisę į savo posėdžius pakviesti prezidentą bei numatyti galimybę atvesdinti į posėdžius asmenis, kurie atsisako atvykti.
"Praktinės Seimo laikinųjų tyrimo komisijų darbo organizavimo problemos parodė, kad įstatyme yra tikslinga įvardinti ir komisijos teisę į savo posėdį pakviesti valstybės vadovą", - teigiama konservatorių ir liberalcentristų parengto projekto aiškinamajame rašte. Šiuo metu galiojančio Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas numato komisijos teisę, be kitų asmenų, į savo posėdį kviesti valstybės ir savivaldybių politikus. Kituose įstatymuose yra atskleidžiamas "valstybės ir savivaldybių politikų" sąvokos turinys, tačiau greta kitų valstybės pareigūnų nėra įvardijamas prezidentas.

Prezidentūros skandalą tirianti parlamentinė komisija ketvirtadienį uždarame posėdyje ketina svarstyti išvadų projektą, bet neaišku, ar jį ir priims tą pačią dieną. Dar trečiadienį ryte komisijos nariai svarstė galimybę atidėti išvadų svarstymą kitam pirmadieniui ir atšaukti ketvirtadienį numatytą posėdį, tačiau po pietų situacija pasikeitė. "Šiandien pavyko sustyguoti išvadų projektą. Aš maniau, jog nepavyks", - BNS sakė komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas. Komisijos pirmininkas teigė esąs linkęs galutinai priimti komisijos išvadas kitą pirmadienį, bet neatmetė galimybės, jog jos gali būti priimtos jau ketvirtadienį.

Galimas grėsmes nacionaliniam saugumui tirianti parlamentinė komisija trečiadienį gavo naujos medžiagos, patvirtinančios įtarimus dėl slaptos informacijos "nutekėjimo" iš Prezidentūros. "Kaip komisijos pirmininkas aš negaliu to patvirtinti, bet negaliu ir paneigti", - BNS sakė komisijai vadovaujantis Aloyzas Sakalas. Jis atsisakė daugiau komentuoti. Parlamentinė tyrimo komisija ketvirtadienį uždarame posėdyje ketina svarstyti išvadų projektą, kurį gali priimti tą pačią dieną arba pirmadienį. Jeigu komisijos išvados bus nepalankios prezidentui, jam gali būti inicijuota apkalta. Šią savaitę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus nepaneigė galimybės, jog slapta informacija galėjo "nutekėti" ir iš paties prezidento Rolando Pakso.

Vilniaus senamiesčio S.Daukanto aikštę prie Prezidentūros šeštadienį užplūdo žmonės, raginę atsistatydinti į skandalą dėl patarėjų įklimpusį prezidentą Rolandą Paksą. Atsižvelgiant į viešosios tvarkos pažeidimų grėsmę, Prezidentūros prieigose buvo sutelktos didelės policijos pajėgos. Mitinguotojus akylai stebėjo keli šimtai pareigūnų. Įeinantys į aikštę buvo filmuojami ir tikrinami, ar nesineša ginklų, aštrių daiktų, lazdų, akmenų, plytų ir kitų pavojingų daiktų. Aikštės pakraštyje buvo keli raitosios policijos pareigūnai, kurių arkliai prunkštė ir nekantriai trypčiojo. Dešimtys skydais, šalmais, guminėmis lazdomis ir kita specialia ekipuote apsirūpinusių specialiosios paskirties policijos pareigūnų aikštėje skyrė R.Pakso atsistatydinimo reikalaujančius mitinguotuojus ir prezidento šalininkus. Nemažai pareigūnų buvo pasklidę minioje. Daukanto aikštė buvo taip perpildyta, kad mitinguotojus gausiai supę ir saugoję policijos pareigūnai nebegalėjo leisti prisijungti prie mitingo kai kurių pageidavusiųjų jame dalyvauti.

Apie Prezidentą ir jo sukeltą politinę krizė jau tiek prirašyta, tiek prikalbėta... Įvairiausiais rakursais. Štai citata: "Taigi jau pradeda aiškėti, jog ši politinė krizė - ne sąmokslas prieš Prezidentą, kaip jis buvo pareiškęs, o realus sąmokslas prieš Lietuvą" ("Lietuvos ryto" Apžvalgininkas). Tačiau būtent šiuo rakursu, man regis, kalbama ir rašoma nepakankamai. Žinoma, svarbu, apmaudu, gėda, kad mūsų Prezidento moralė, kaip sakoma, "žemai", kad jis susidėjo su nepraustaburniais (J.Borisovas), su menko išsilavinimo (R.Ačas) žmonėmis. Svarbu, bet ne svarbiausia. Svarbiausia, kad su mūsų prezidentu susijęs realus sąmokslas prieš Lietuvą.

Kai Mikė Pūkuotukas paklausė Asilo Nulėpausio, kas atsitiko su jo uodega, anas nusistebėjo: o kas jai galėjo atsitikti? Jos nebėra, - pranešė Mikė Pūkuotukas. Tu esi tikras? - pasitikslino Nulėpausis. “Matai, - atsakė Pūkuotukas. - Uodega arba būna arba nebūna. Čia apsirikti neįmanoma. O tavosios nėra”. Apsižiūrėjęs Nulėpausis liūdnai atsiduso: “Ko gero, tavo teisybė” “Žinoma, mano, - pasakė Pūkuotukas, - būsi ją kur nors palikęs.” “Kas nors bus ją pasiėmęs, - pasakė Nulėpausis. - Va kokie.” Ir Mikė Pūkuotukas, norėdamas paguosti draugą, iškilmingai pažadėjo surasti jo uodegą. Lietuva dabar kaip tas Nulėpausis irgi sunkiai dūsauja ir liūdnai klausia savęs – “Kodėl?”, retsykiais “Kam?”, o kartais “Nejaugi šitaip?” Nes jaučiasi praradusi. Ne uodegą, ne. Valstybės garbę. Tai, ką iki šiol įkūnijo Prezidento institucija, švietusi nesutepto autoriteto baltumu valstybės kalno viršūnėje. Ir apsirikti čia taip pat neįmanoma. Nes garbė, pasak Pūkuotuko, arba būna arba nebūna.

Sąmokslininkiška retorika yra lyg kamšis, užkemšantis kiaurus politinės kanalizacijos vamzdžius. Dažniausiai tokiu sąmokslo ir šalies gelbėtojo nuo sąmokslininkų įvaizdžiu dabar naudojasi Lietuvos prezidentūros veikėjai, pradedant pačiu Rolandu Paksu. Lyg per nesibaigiančią rinkiminę kampaniją remiamasi paveikia šešėlių teatro priemone: jei prabylama apie įtartinus jo artimiausios aplinkos ryšius- reiškia tie, kurie tuos ryšius atidengia, yra su sveiku protu prasilenkiantys sąmokslininkai prieš Lietuvą ir jos prezidentą. Kas svarbiausia ir kas labiausia apgailėtina, to iš esmės pakanka dideliai daliai mūsų liaudies apkvailinti. Nesvarbu, kad politikos apžvalgininkai argumentuoja, kad net jei ir yra matomi sąmokslo ženklai visoje prezidentūros ryšių aferoje, tai daugiausia jų pripaišyta ant pačios prezidentūros sienų. Žodis "sąmokslas" yra lyg kempinė mokyklinei politikos lentai nuvalyti.

Krizė gilėja. Tai faktas. Pačioje pradžioje skandalą buvo galima vertinti žmogiškų klaidų lygmeniu. Bet iš visų pusių pasipylus naujai informacijai, pradedi galvoti apie sisteminius dalykus, scenarijus ir jų autorius. Iš anksto kurtus scenarijus, iš įvairių pusių. Būdamas aklavietėje, po kurio laiko vis tiek surandi kelią iš jos išeiti, rūkas pradeda sklaidytis. Dabar jau tiek dienų ta Prezidento istorija tęsiasi, ir nematau, kad kas būtų paaiškėję. Jokių tiesių atsakymų iš Prezidento, nieko iki šiol nedavė ir teisinis tyrimas, aiškių atsakymų nėra ir iš parlamentinės komisijos. Nėra akivaizdžiai atskleisti ryšiai tarp Prezidento ir kriminalinio pasaulio. Nėra visai aišku, kaip šitoje istorijoje dalyvauja specialiosios tarnybos. Iš visų pusių - iš Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų. Yra tik interpretacijos. Prezidento išsisukinėjimai ir pašmaikštavimai, apžvalgininkų, žurnalistų vertinimai. Aš įsivaizduoju, kad tokioje situacijoje dabar pradės taškus dėlioti visuomenės nuomonė. Nesulaukiant pagrįstų išvadų, politikų ir vertintojų elgesiui pradės įtaką daryti viešoji nuomonė. Ir tada, manau, gali būti nukrypta nuo pastangų surasti tiesą.

„Aš iš vyro su ašara akyje padarysiu vyrą sugniaužtu kumščiu“, - žadėjo Rolando Pakso įvaizdžio gamintojas Aurelijus Katkevičius dar 2002 m. balandį. Prieš Prezidento rinkimus tai šimtu procentų pasisekė. A.Katkevičius ir dabar nuolat triūsia „prie įvaizdžio“. Bet sekasi sunkiai. Ką tik R.Paksui stipriai pakenkė ne tik jo duktė, dalyvavusi gimtadienio vakarėlyje su nusikalstama Kauno „daktarų“ šeima, bet ir Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas. Po spaudos konferencijos, pamanęs, kad žurnalistai jau išsijungė diktofonus, patarėjas „atvirai ir žmogiškai“ išdėjo savo nuomonę apie užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį. Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Rolandui Paksui ir apsisprendė nebedirbti naujojoje komandoje. A.Medalinskas sakė, kad pareiškimą atleisti jį iš pareigų nuo lapkričio 17 dienos padavęs ketvirtadienį ryte ir paprašęs prezidento jį patenkinti. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, užsienio politikos patarėjas Alvydas Medalinskas, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Jonas Ragauskas bei atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas nuo pirmadienio nebedirbs Prezidentūroje, o tapę privačiais asmenimis jie neprivalo duoti parodymų laikinojoje Seimo komisijoje. Taigi šalies vadovas R. Paksas užbėgo įvykiams už akių.

Beveik prieš šimtą metų viešųjų ryšių pradininkas ir teoretikas Edvardas L.Bernays (Edvardas Bernis) rašė: „Tie, kas operuoja neapčiuopiamais visuomenės manipuliavimo mechanizmais, sukuria nematomą vyriausybę, kuri ir yra tikroji mūsų šalies [JAV] valdžia. Mes valdomi, mūsų galvose įsigali klišės, mūsų skoniai yra formuojami, žmonės, apie kuriuos mes ir girdėti negirdėjome, sufleruoja mums idėjas”. Pats E.Bernays nuveikė didelį darbą kurdamas tokius esmės transformavimo mechanizmus, kurių paskirtis – sukurti norimą įvaizdį atskiram produktui ar koncepcijai, kad šie taptų priimtini visuomenei. E.Bernays kalbėjo apie mases kaip apie bandą, kuri trokšta būti ganoma. Tokia bandos mąstysena paruošia žmones priimti nurodymus.