Alkoholizmas
Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai – greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs. Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni.