Pagalba ir prevencija

Kaip nustatyti, ar aš tikrai esu alkoholikas? Tai nustatyti galite tik jūs pats. Daugelis dabartinių AA narių prisimena, kaip jiems būdavo sakoma, kad jie ne alkoholikai, ir patariama tiesiog ugdyti valią, pakeisti aplinką, daugiau ilsėtis arba imtis kokios nors naujos veiklos. Bet pagaliau tie žmonės vis tiek kreipdavosi į AA, nes širdies gilumoje suprato, kad alkoholis juos įveikė, ir būdavo pasirengę išbandyti bet ką, kad tik galėtų išsivaduoti nuo neįveikiamo potraukio gerti. Kai kurie iš tų žmonių patyrė sunkius išmėginimus, kol suprato, kad alkoholis ne jiems. Jie visiškai puolė, alkoholis privedė juos iki vagysčių, melo, išdavysčių, o kartais net žmogžudysčių. Jie blogai atlikdavo savo pareigas darbe, o namuose tapo nebepakenčiami. Jais visiškai nebebuvo galima pasitikėti. Jie alino save dvasiniai ir fiziniai. Tačiau tarp tų, kurie kreipėsi į AA, būdavo ir kitokių, su ganėtinai padoriomis biografijomis. Jie niekada nebuvo sėdėję kalėjime, priverstinai gydomi, ir jų besaikio gėrimo nepastebėdavo nei draugai, nei artimieji. Tačiau kuo aiškiau jie imdavo suprasti, kas yra alkoholizmas, tuo baisesnė jiems atrodydavo ateitis, ir jie atėjo į AA draugiją nelaukę, kol liga dar labiau progresuos. “Saikingas alkoholizmas” – tik iliuzija. Ir tik pats žmogus gali nustatyti, ar jis priklausomas nuo alkoholio, ar ne.

Yra daug įvairių nuomonių šiuo klausimu. Kalbant apie AA narius, dauguma jų mano, kad alkoholizmas – liga, kuri progresuoja, jos negalima visiškai išgydyti, bet ji, kaip ir daugelis kitų ligų, gali būti sustabdyta. Todėl daugelis AA narių galvoja, kad šios ligos yra dvi priežastys: fizinis potraukis ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio, ir kad, nepaisant šios ligos pasekmių, išgydyti ją tik valios pastangomis neįmanoma. Tie alkoholikai, kurie prieš ateidami į AA draugiją daugelį kartų nesėkmingai mėgino mesti gerti, ima manyti, kad jie neturi valios, o galbūt net psichinės pusiausvyros. AA požiūris į alkoholizmą kitoks. Čia manoma, jog alkoholikai yra ligoniai, turintys galimybę sveikti, jeigu laikysis paprasčiausios gydymosi nuo alkoholizmo programos. Jos praktinę naudą patvirtina daugiau kaip du milijonai ja pasinaudojusių vyrų ir moterų. Alkoholizmas kaip ir bet kuri kita liga neturi nieko amoralaus. Ir jeigu žmogus susirgo, tai visiškai nebesvarbu, turi jis valią ar ne, todėl kad liga atėmė iš jo pasirinkimo galimybę gerti ar negerti. Svarbu tik, kad žmogus pripažintų, jog jis serga, ir pasinaudotų siūloma pagalba. Taip pat reikia ir didelio noro pasveikti, nes patirtis rodo, kad AA programa sėkmingiau veikia tais atvejais, kai alkoholikai nuoširdžiai stengiasi mesti gerti. Kai žmonės patys aiškiai nežino, ar jie nori mesti gerti, programa jiems dažnu atveju padeda mažiau.

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Padidėjusiam alkoholinių gėrimų vartojimui didėlę įtaką turi ir prasta Lietuvos ekonominė padėtis. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui, mato tik momentinius pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau stiprų poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas galbūt atsilieps senatvėje, o gal jos ir nebe sulauks. Alkoholiai (arabiškai al kuhl-stibio milteliai), angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti hidroksilo grupėmis. Hidroksilo grupė –OH yra alkoholių funkcinė grupė. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz., glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).

Išankstinės nuostatos visuomet paviršutiniškos, apibendrinimai vienpusiai. O šiuo atveju reikalinga įžvalga bei diferencijavimas. Alkoholizmas kaip liga per daug įvairialypė, kad būtų galima taip supaprastinti. Kai kalbame apie sergantį alkoholizmu, niekuomet neturėtume pamiršti, kad visais atvejais susiduriame su konkrečiu žmogumi bei jo individualia patirtimi. Pakalbėkime apie abiejų nuostatų turinį. Pirmoji išankstinė nuostata (alkoholikai yra valkatos; silpnavaliai, nepastovūs, asocialūs…) atsiranda tada, kai nedidelės, radikaliu elgesiu pasižyminčios grupės bruožai perkeliami visiems. Žinoma, yra alkoholikų, kurie dėl alkoholizmo ar kitų priežasčių nusigyveno ir nesugeba susivaldyti. Tačiau dauguma pacientų ne tokie ir ateina iš gana tvarkingos aplinkos. Alkoholizmas – liga kaip ir daugybė kitų. Visgi nenoriu, kad susidarytų vaizdas, jog bandau nupiešti objektyvesnį ar net susižavėjimo vertą alkoholiko paveikslą. Todėl sakau tik tiek: alkoholizmu sergantis yra toks žmogus, kuris pateko į didelę bėdą; jam gresia pavojus sugriauti paties ir savo šeimos gyvenimą, nors dažniausiai jis visai to net nesuvokia. Norint jam padėti išsikapstyti iš tos bėdos, reikia rimtai vertinti šią ligą. Tam būtina keisti požiūrį, kad alkoholikas būtinai socialiai nevisavertis. Šis požiūris tik dar labiau jį izoliuoja. Taip pat ir alkoholikas tokios nuomonės turėtų atsisakyti, kadangi būtent jis griežčiausiai save vertina bei smarkiausiai kaltina. Tačiau nuo ko pradėti, kai savęs kaltintojas esi tu pats?