Naudingi patarimai

Prieš pradėdama skaityti šią dalį, paskaityk ir pirmąją – joje rasi dar daugiau naudingos informacijos ir patarimų, kaip planuoti ir organizuoti savo darbą. Numatyk ir planuok. Kad ir koks tavo darbas būtų, jame tu susidursi su planuotomis (biudžetai, skambučiai, susitikimai, ataskaitos ir kt.) ir neplanuotomis (tavo vadui į galvą šovė netikėta mintis ir jis nori dėl to padiskutuoti su tavimi) užduotimis. Problema čia yra viena – labai svarbu atsirinkti, nuo ko pradėti, kai užduotys yra suskirstytos kaip neatidėliotinos, prioritetinės ir kurias reikia skubiai atlikti... Svarbiausia pasistengti kiekvienai užduočiai nustatyti atlikimo terminus, o tuomet susidėlioti prioritetus, pavyzdžiui, ryte reikia atlikti užduotį A, po pietų užsiimti kliento B reikalais. Taip pat labai naudinga susirašyti visus įprastinius dažnai atliekamus darbus. Žinojimas, ką kokiu dienos metu atlieki, padės tau darbus pasiplanuoti tiksliau. Tačiau nesusidėliok tokio darbų grafiko, kuris būtų nepajuudinamas kaip Puntuko akmuo. Juk tai nereikia sakyti, kad kiekvieną dieną visvien atsiranda skubių darbų, kurių negalėjai susiplanuoti. Ir jei tavo darbo grafikas bus visiškai nekoreguojamas, dienos planai tiesiog sugrius. Kuomet atsiranda neatidėliotinas darbas, arba savo darbus pavesk kolegai ir imkis skubaus, arba savo bendradarbius (su kuriais tavo atliekamas darbas tiesiogiai susijęs) ir vadovą įspėk, kad dabar daromą darbą pabaigsi tada, kai atliksi skubųjį. Išnaudok neproduktyvias dienas. Juk ir tau būna dienų kaip tyčia, ar ne? Kai atrodo, kad smegenėlės visiškai nedirba ir jokie darbai nesiseka.

Prieš pradėdama skaityti šią dalį, paskaityk ir pirmą bei antrąja. Jose rasi dar daugiau naudingos informacijos. Rūšiuok savo dienotvarkės įrašus. Ar tavo darbotvarkė atrodo kaip nesibaigiantis susitikimų, priminimų ir darbų darbelių sąrašas? Ar iš to sąrašo atlieki nors ketvirtį darbų? Dienotvarkė yra skirta tau priminti, ką turi atlikti ir tik darbai su aiškiu atlikimo terminu toje dienotvarkėjė turėtų būti. Visi kiti priminimai ar tiesiog geros idėjos turėtų atsirasti užrašų knygelėje ar bent jau kitoje dienotvarkės pastraipoje. Atsikratyk netvarkos. Kai kuriose profesijose ant stalo sukrautos krūvos popierių ir ant sienų prisegioti lapukai yra neatsiejama darbo dalis, tačiau dauguma atveju tokia netvarka tik gadina tavo įvaizdį. Išsivalydama savo stalą tu išsivalai ir savo mintis. Tokią generalinę tvarką atlik kartą per savaitę. Pamatysi, kad dalis iš ant stalo esančių popierių jau nebereikalingi. Dirbk tuomet, kai esi geriausios formos. Galbūt darbingiausia jautiesi iš ryto, na o į pavakarį norisi tiesiog papletkinti... Kiekvienas iš mūsų yra skirtingas, tad atrast tą laiką, kai esi darbingiausia ir jau tuomet atlik tiek darbų, kiek tik gali. Tik žiūrėk, kad tas darbingiausias laikas neateitų tada, kai jau visi skirstosi namo, nes tikėtina, kad po 9 valandų darbe tikrai pridarysi klaidų. O ir šiaip – už viršvalandžius tau gi nemoka. Pasiruošk susitikimams. Kad ir kaip nenorėtum ar neturėtum laiko, susitikimuose sudalyvauti tenka kiekvienam. Didžioji dauguma susitikimų išsitęsia pernelyg ilgai, tad stenkis juos patrumpinti.

Kol jūs ieškote darbo, manote, jog svarbiausia – jį susirasti. Tačiau to maža. Reikia sugebėti jį išlaikyti. Ne veltui sugalvotas bandomasis laikotarpis – laikas, kai abi pusės viena kitą atidžiai tyrinėja: susidirbsime ar ne. Todėl pirmaisiais mėnesiais ypatingai svarbu paisyti naujoko elgesio kodo. Tikriausiai jums teks susitaikyti su kai kuriais įpročiais ir pageidavimais, tačiau rezultatas – pageidaujama darbo vieta – tikrai to vertas. Nerodykite charakterio. Maža tokių žmonių, kurie naujame darbe iš karto jaučiasi kaip žuvis vandenyje, todėl pradžioje nepasitenkinimas savaime suprantamas. Daug kas nepatinka, bet jūsų užduotis – neparodyti veido. Jeigu vis dėlto prie ko nors negalėsite priprasti, visada turėsite teisę bet kada išeiti. Tačiau dabar, kol dar nepriėmėte galutinio sprendimo, susitaikykite ir pabūkite gerutė. Nediskutuokite su vadovybe. Net jeigu ir norite pademonstruoti turtingą savo vidinį pasaulį ir neišsemiamą kūrybinį potencialą, veltis į diskusijas su vadovybe ir įrodinėti kas teisingiau, pradžioje neverta. Geriau pasistenkite parodyti savo galimybes nepriekaištingai vykdydama jums duotas užduotis.

Didelė tikimybė, kad įpusėjote projekto užbaigimą ir nusprendėte padaryti kelių minučių pertraukėlę, kurios metu žvilgtelėjote į "Facebook'ą" ar kitą socialinį puslapį. Jūsų žvilgsnis užkliuvo už šio straipsnio nuorodos ir nusprendėte, kad Jums būtų ne pro šalį sužinoti, kaip galima įveikti trukdžius, esančius darbe. Pora minučių – ir Jūs visai pamiršote darbą! Tai yra normalu. Mes visi retkarčiais nukreipiame dėmesį nuo darbo. Bet yra esminis dalykas, kuo Jūs skiriatės nuo kitų žmonių, kurie lengvai atitrūksta mintimis nuo savo darbo, yra tas, kad Jūs siekiate atsikratyti šio žalingo įpročio. Minutės, kurias sugaišote tam kas atkreipia Jūsų dėmesį nuo darbo, yra Jūsų gyvenimo dalis kaip ir atliekamas darbas. Todėl „Jas“ taip pat turite gerbti. Išvengti nesėkmių ir sėkmingai atlikti savo darbą Jums padės pertraukų planavimas. Nelaukite momento, kai visai neturėsite Jėgų. Planuokite pertraukas, net jeigu jos bus itin trumpos. Tokiu būdu mažesniais kiekiais papildysite savo energijos atsargas ir nesijausite išsekęs. Būtinai laikykitės grafiko. Jei planavote penkių minučių pertrauką lygiai 12:00 val., atsistokite 12:01h. Ta pati sistema taikoma ir pertraukėlių pabaigai. Jei laikysitės nustatyto grafiko, suprasite, kad galite laikytis darbo rėžimo, neprarasdamas tempo.

Nors gavote daug patarimų, kaip elgtis susitikimo dėl darbo metu, imate ir paslystate. Kad taip nutiktų kuo rečiau, pasistenkite nekartoti absurdiškų, kitų padarytų klaidų. Pokalbis dėl darbo – nėra pats didžiausias gyvenimo iššūkis, bet kojos tokioje situacijoje gali sudrebėti. Kad baimės būtų mažiau, kandidatams siūloma labai daug informacijos ir patarimų, kaip reikėtų elgtis darbo pokalbio metu. Visi norime, kad susitikimo pabaigoje būtų iššautas šventinis šampano butelis, skirtas naujam kolektyvo nariui. Bet ne visada teoriją pavyksta pritaikyti realiame gyvenime. Tą galima patvirtinti, analizuojant nesėkmingų darbo pokalbių pavyzdžius, kurie yra pateikti amerikiečių portale www.forbes.com. Atminkite: jei darbdavys pasikvietė Jus į pokalbį dėl darbo neformalioje aplinkoje, svaigalų privalote atsisakyti. Arba bent jau jauskite ribą. Kitu atveju ir Jus gali ištikti vieno amerikiečio likimas. Vyriškis įveikęs didžiąją dalį atrankos etapų, buvo pakviestas į kavinę, kurioje vyko pokalbis neįpareigojančioje aplinkoje. Deja, šis tiek padaugino svaigalų, kad darbdaviui teko iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tikriausiai nuspėjate, kad vyriškio karjeros perspektyvos šioje įmonėje baigėsi.

Kartais sprendimo priėmimas, pakviesti kandidatą į pokalbį, ar atmesti jo kandidatūrą, užtrunka mažiau nei minutę. Todėl labai svarbu mokėti pabrėžti tam tikrus sugebėjimus, patirtį, kurie kristų į akį, skaitant gyvenimo aprašymą. Vokietijoje buvo apklausti beveik 250 personalo vadovų ar žmogiškųjų išteklių specialistų, iš kurių net ketvirtadalis patvirtino, kad į vieną darbo vietą gauna apie 40 kandidatūrų. Dažniausiai gyvenimo aprašymus peržiūri žmogiškųjų išteklių specialistai, kurie sugeba pamatyti, ar verta susitikti su kandidatu ir leistis į tolimesnes kalbas, ar ieškoti labiau tinkančių žmonių, užimti siūlomas pareigas. Beveik puse apklaustų specialistų teigia, kad apsispręsti, ar kandidatas jiems yra priimtinas, užtrunka vos 60 sekundžių arba dar mažiau. Tai priklauso nuo to, ar gyvenimo aprašyme kandidatas akcentavo tam tikrus „kodinius“ žodžius, t.y. savybes, kurių dažniausiai reikia darbe.

Patarimai, kaip priimti neigiamą atsakymą ieškant darbo. Kai gausite neigiamą atsakymą, pirmiausia pagalvokite: Dar kartelį peržvelkite savo gyvenimo aprašymą. Įsitikinkite, ar jame pateikti visi Jūsų sugebėjimai ir nuopelnai. Jei reikia, pataisykite, bet svarbiausia – tikėkite tuo, kas parašyta, tai nėra paprastas popieriaus lapas, tai esate Jūs. Jei savęs nepažįstate, pradėkite pažinti. Jei jaučiate, kad dar nesate savęs atradęs, ieškokite. Prisiminkite žodžius, kuriuos pasakė Tomas A. Edisonas „Jei mes pasinaudotume visais savo įgimtais gabumais, tikrai save nustebintume“. Dabar prisiminkite interviu eigą. Pasvarstykite, ar padarėte viską, kad gautumėte šį darbą, ar tinkamai atsakinėjote į klausimus, ar teisingai supratote Jums užduodamus klausimus? Ar Jūsų apranga derėjo prie įmonės aplinkos? Pagalvokite, ar siekiama darbo vieta ir darbo sritis yra Jums tinkamos? Ar pareigos atitinka Jūsų kvalifikaciją ir patirtį? Tačiau neturite leisti, kad blogas atsakymas Jus blogai paveiktų. Neleiskite padarytoms klaidoms mažinti Jūsų pasitikėjimą savimi. Pasimokykite iš jų ir ženkite į priekį. Nepaisant įvykusių nesėkmių, į kiekvieną naują darbo pokalbį turite žiūrėti labai rimtai, būtina atkreipti dėmesį į visas smulkmenas. Tik tada Jums pavyks rasti sėkmę! Bet svarbiausia, žiūrėkite į save su pagarba ir pasitikėjimu.

Jei jau apsisprendėte eiti pas darbdavį ir derėtis dėl didesnio atlyginimo, visų pirma pabandykite įsijausti į šefo kailį ir jo akimis pasižiūrėti, kodėl Jums turėtų mokėti daugiau. Net neabejojate, kad už Jūsų sugebėjimus, patirtį ir pasiektus rezultatus darbdavys atseikėja per mažai. Bet galbūt jam atrodo kiek kitaip. Kol neišsiaiškinsite, nesužinosite. Tačiau prieš praverdami vadovo kabineto duris, atlikite nedidelį eksperimentą: pažvelkite į savo nuopelnus iš šalies, tiksliau - darbdavio akimis. Paprastai vadovui atrodo, kad jis darbuotojams yra nustatęs teisingus atlyginimus. Todėl bet kokios darbuotojų abejonės jau nuteikia jį nemaloniai. Tačiau vadovai yra mąstantys ir į argumentus dažniausiai atsižvelgia. Ypač jei jūs esate tas darbuotojas, kurio rezultatai ne tik geri, bet ir svarbūs bendrovei. Nepamirškite – vadovai mėgsta skaičių kalbą. Todėl ja ir kalbėkite. Nuėję derėtis pateikite, kiek jūsų rezultatai padidino įmonės apyvartą, kiek suradote naujų klientų, kiek pavyko sumažinti sąnaudų arba kiek pelno atnešė projektas, kuriame Jūs dalyvavote. Jeigu tokią informaciją sugebėsite darbdaviui "parduoti", jūsų galimybės pasikelti uždarbį didėja. Kokie argumentai sustiprina skaičių kalbą? Gerai, jei jūs galite įrodyti, kiek padarėte daugiau, negu jums priklauso. Arba kiek viršijote užsibrėžtus planus. Galbūt prisiėmėte papildomų užduočių, kurių neturėjote, kai paskutinį kartą derėjotės dėl algos? Verta paminėti ir tai, kad dalyvavote mokymuose, todėl dabar turite daug daugiau žinių, kurias pritaikote praktikoje.

Anksčiau keisti darbus būdavo didelė gėda, tačiau šiandien viskas yra kitaip. Visi žmonės, su kuriais jums ieškant darbo tenka kalbėti, yra keitę darbus, tad, tinkamai atlikdami paiešką, sulauksite daug pagalbos rankų ir išklausyti pasirengusių ausų. Strateginiai karjeros žingsniai ir kartkartėmis nedarbas yra šiuolaikinio profesinio gyvenimo sudedamoji dalis. Ilgainiui įgyti pažįstami gali būti svarbūs, norint išsaugoti profesinio gyvenimo stabilumą ilgą laiką. Įgysite žinių, kaip susieti savo profesiją ir pažįstamųjų būrį, kad šis būrys – didelis ir tinkamas – padėtų jums keičiant darbą ir karjerą. Duosime pavyzdį. Neseniai sutiktas vadovas, ieškojęs darbo pirmąkart per dvidešimt metų. Vyriškio paieškos tęsėsi septynis mėnesius, bet jis nė kiek nesijaudino. Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kad po dvejų nedarbo metų stebuklingai atsiras darbdavys ir pasiūlys jam vadovo darbą. Darbo jis ieškojo per pažįstamus, nes jam pasakojo, jog „tai geriausias darbo paieškos būdas“. Žinoma, jis geras, jei yra veiksmingas. Tačiau dažnai pažįstamųjų būrys nėra didelis ir tinkamas. „Medžiojant“ darbus, „stebuklingos kulkos“ – vienintelio geriausio metodo – nėra. Aišku, įvairių sričių žinovai gali teigti turį tą „stebuklingą kulką“. Darbuotojų atrankos specialistas sakys, kad jo metodas yra geriausias ir kad gyvenimo aprašymai niekam nepadėjo gauti darbo. Gyvenimo aprašymų rengėjas jums pasakos, kad svarbiausia – tiesioginis bendravimas paprastu ar el. paštu. Jie abu neteisūs.