Daržo aguona (Papaver somniferum) - metinis augalas, galintis užaugti iki 70-100 cm. Žiedai - balti, rausvi ar violetiniai. Nesubrendusi mezginė beveik apvali (kartais ovali), jos skersmuo nuo 1 iki 5 centimetrų. Aguonos auga karšto ir sauso klimato zonoje, prasidedančioje Balkanuose ir besidriekiančioje per Turkiją, Iraną, Afganistaną, Pakistaną, Indiją, Birmą, Vietnamą ir Tailandą iki Pietų Kinijos; taip pat Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Daugiausia daržo aguonų kultivuojama dviejuose regionuose, žinomuose "auksinio trikampio" (Birma, Laosas ir Tailandas) ir "auksinio pusmėnulio" (Afganistanas, Iranas ir Pakistanas) pavadinimais....
Marihuana. Išvaizda: sudžiovintos kanapės (Cannabis sativa) dalys (žiedynai, viršūnės, kamienas), primena prieskonius. THC (tetrahidrokanabinoido) - medžiagos, sukeliančios apsvaigimą, yra 1-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišas. Išvaizda: sakai, kuriuos išskiria kanapės žiedas, presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. Jame THC yra 5-30 proc. Vartojimas: daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. Hašišo aliejus. Išvaizda: tirštas, nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos skystis. THC yra 30-40 proc. Vartojimas: grynas nenaudojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas...
Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta, taip pat ir tarpe moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų - nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net jais prekiauti. Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD99) rodo, kad šalyje...
Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau....
Daržo aguona, kaip kultūra, kultivuojama jau tūkstantį metų. Per šį laiką ji buvo vartojama ir kaip intoksikacinė medžiaga, ir kaip vaistas. XIX a. Anglija ir Prancūzija kontroliavo prekybą opijumi Kinijoje, kurią ypač negailestingai eksploatavo anglai. Dėl laisvos prekybos opijaus rūkymas labai paplito tarp kinų.
Europoje jau XIX a. buvo populiaru mažose grupėse rūkyti opijų. Stipresnių opijatų, pavyzdžiui, grynojo morfijaus, o vėliau heroino sukūrimas, taip pat švirkštų ir adatų atsiradimas XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje, padidino piktnaudžiavimą opijatais Vakaruose. Septintojo dešimtmečio viduryje heroino...
Morfijus. Išvaizda: balti ar gelsvi skaidrūs milteliai, tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, tabletėmis, sirupo pavidale.
Vartojimas: leidžiamas injekcijomis. Tai viena iš svarbiausių nuskausminančių medžiagų, naudojamų medicinoje. Alkoholis. Išvaizda: skaidrus, lakus, bespalvis, turintis specifinį kvapą bei skonį, lengvai užsidegantis skystis. Vartojimas: geriamas....
Su šia knyga mokytojui "Mokykla be narkotikų" dirbo 20 - ties Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai iš: Druskininkų Atgimimo, Varėnos Matuizų, Raseinių Šaltinio, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus, Utenos Vyturių ir Dauniškių, Kauno M. Šalčiaus ir Vyturių, Klaipėdos Saulėtekio ir Smeltės, Šiaulių Saulėtekio, Panevėžio Žemynos, Vilniaus Fabijoniškių, Mindaugo ir J. Basanavičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų, Šiaulių Didždvario, Panevėžio J. Balčikonio, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos. Mokytojų pateikti komentarai ir praktiniai pasiūlymai labai padėjo autoriams tobulinant šią knygą....
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais: rūkant arba įkvepiant,
švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės....
Kramtyti kokamedžio lapus - sena Pietų Amerikos kalnuose gyvenančių indėnų tradicija. Kramtant išsiskiria pakankamai kokaino, kad jį būtų galima aptikti kraujyje. Kramtymui nereikia jokios specialios įrangos. Kokamedžių lapų kramtymas yra legalus šalyse, kur auginami kokamedžio krūmai ir yra gili lapų kramtymo tradicija. Kalnuotose Pietų Amerikos teritorijose atstumas tradiciškai skaičiuojamas kokamedžio lapų dozėmis, reikalingomis jį nueiti. Toks atstumo vienetas yra vadinamas kokada, ir kalnuotoje teritorijoje tęsiasi apie du, o lygioje - apie 3 km. Kokada taip pat gali reikšti laiko vienetą - maždaug 40...
