Mokslai

Šunys mėsėdžiai, bet ėda ir augalinį maistą. Laikomi voljeruose, palapinėse, būdose, namuose. Naminiai šunys skirstomi į 3 grupes: medžiokliniai, tarnybiniai (kartais dar išskiriami kaip atskira grupė sportiniai tarnybiniai), dekoratyviniai. Šunys serga pasiutlige, niežais, kerpančiąja dedervine, kirmėlinėmis ligomis (visomis tomis ligomis gali užsikrėsti ir žmogus). Šuo - seniausias naminis gyvulys. Tai rodo akmens amžiaus archeologiniai radiniai. Manoma, kad dabartinio šuns protėviai leidosi prijaukinami žmogaus todėl, kad galėtų lengviau pramisti, ėsdami atliekas nuo pirmykščio žmogaus "stalo". Šuo pamažu prisirišo prie žmogaus, tapo jo draugu ir pagalbininku medžioklėje, būsto ir daiktų sargu.

Praėjusį pavasarį, pradėjau surašinėti Liškiavos apylinkių šunis, ketindamas patikrinti keletą hipotezių ir susipažinti su tolimesniais kaimynais bei jų kiemsargiais. “Žaliasis pasaulis” atsiuntė moksleivės Dalios Kosmočiūtės anketą “Šuo upninkiečių gyvenime” ir Vilniaus krašto gyvūnų globos ir apsaugos bendrijos parengtą klausimyną. Konsultavausi su Zenonu Butkevičiumi. Ir šis darbas pasirodė labai prasmingas. Dabar galiu patarti kraštotyra besidomintiems moksleiviams: prieš leisdamiesi į tolimus žygius, ištyrinėkite savo ir kaimyno kiemą. Dabar man netgi keista, kad Gyvūnų globos draugija neorganizavo tokio darbo. Mes net neturime lietuviško šunų vardyno. Kiek sugadinome popieriaus spausdindami visokias paikas pranašystes ir naivius sapnininkus, o lietuviškų gyvulių vardų dar neatspausdinome. Šiokia tokia pradžia, tiesa, jau padaryta – “Valstiečių laikraštis” paskelbė Broniaus Lozoraičio ir Loretos Skėraitytės surinktus gyvulių vardus, bet visi žodžiai ten lyg iš maišo papilti. Pirmiausia visus Murdukus, Murmalius, Babaužius, Birbuoles, Kemsius ir Krypuoles reikia atskirti nuo Eolų, Eukaliptų ir Fortūnų. Jaučiame skirtumą? Tarptautiniai ir literatūriniai vardai dabar labai plinta, bet ne jie yra svarbiausi. Jeigu norime išsaugoti savitumą ir tautosakos vertybes, pirmiausia surinkime visus lietuviškus vardus.

Kol kas Vilniuje neturime gyvūnų globos namų, į kuriuos būtų galima atvežti sužeistus naminius ar laukinius gyvūnus.Tačiau radome išeitį. Vilnius – vienintelis Lietuvos miestas, kuris nuo 2002 metų skiria lėšų sužeistiems gyvūnams gelbėti. Žmonės, radę sužeistą gyvūną, gali drąsiai vežti į artimiausią veterinarijos gydyklą. Galima ir iškviesti veterinarijos pagalbą. Gyvūnams suteikiama pirmoji pagalba, o vėliau, jei reikalingas tolimesnis gydymas, veterinaras, pritarus Vilniaus krašto gyvūnų globos ir apsaugos bendrijai, gydo toliau.

Nors pasienyje su Baltarusija kontrabandininkai buvo labai atsargūs ir išradingi, pergudrauti Varėnos pasieniečių jiems nepavyko. Vėlai vakare Šalčininkų rajono Kužių kaime esančio tvenkinio ledu spalvotųjų metalų krovinį kontrabandininkai į Lietuvą per sieną gabeno prieš tai patikrinę atvirą vietovę su šunimi. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečiai čia surengė pasalą. Keliose atokesnėse vietose prie Kužių tvenkinio įsitaisę pasieniečiai jo krantą ir apylinkes tamsoje žvalgė naktinio matymo prietaisais.

Neakivaizdinę jaunųjų kinologų mokyklą (NJKM) kuria Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras (LJGC), padedamas Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA), Lietuvos kinologų draugijos (LKD) ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD). Mokykla dvimetė. Mokytis kviečiami 9-11 klasių moksleiviai. Apie priėmimą į Neakivaizdinę jaunųjų kinologų mokyklą bus skelbiama Lietuvos spaudoje, televizijoje ir apie tai bus informuoti švietimo skyriai. Norintieji mokytis šioje mokykloje turės parašyti ir atsiųsti darbą viena iš paskelbtų temų. Į užsiėmimus moksleiviai bus kviečiami individualiai. Savarankiškas mokymasis ir mokymas vyks pagal mokyklos veiklos programą, kuri sudaroma dvejiems metams ir tvirtinama Centro direktoriaus.

Lietuvos tarnybinė kinologija išgyvena pakilimą. Šiuo metu Kaune specialiai apmokyti šunys kartu su Krašto apsaugos ir kriminalinės policijos bei I vidaus pulko kinologais vyksta ieškoti nusikaltėlių, padeda kalinių konvojams, dalyvauja atliekant kitas užduotis. Kiekvienais metais, siekiant patikrinti tarnybinių šunų pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija organizuoja Kinologų daugiakovės varžybas, kurių metu išaiškinami patys stipriausi ir ištvermingiausi tarnybiniai keturkojai. Pasak I vidaus pulko instruktoriaus, šunų dresavimo mokyklos "Nuaras" vadovo Vytauto Gustaičio, dabar nė vienoje rimtesnėje policijos operacijoje būtų neįmanoma išsiversti be kinologų. Jie reikalingi ir pagal kvapus ieškant nusikaltėlio patalpoje ar lauke, ir lydint kalinius traukiniais iš vieno miesto į kitą, ir saugant Lietuvos sieną, ir dirbant kituose objektuose.

Šuns vardas - garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį. Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant "Geras!". Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.