Internetas

Kartas nuo karto kolega žudantis reklamą pareiškia, kad laikas baigti su TV reklamomis ir pereiti į internetą. Ar tikrai reklamos internete efektyvios? Ar iš viso reklamos internete ko nors vertos? Aš tuo drįsčiau abejoti. Jūs greičiausiai reklamas skirstote į geras ir blogas, tuo tarpu aš: į tas kurias ignoruoju ir tas kurias užblokuoju. Pradėkime nuo kategorijos blogos reklamos, arba tas kurias aš užblokuoju. Prieš pradedant aš norėčiau pasakyti, jog naršymui internete naudoju Opera, kuri turi labai gerą savybę/mygtuką „Block Concent“ t.y. kiekvienas naršytojas gali užblokuoti bet kurią nepatikusią jam reklamą, o patikusią tiesiog ignoruoti. Tikiuosi, kad kitos naršyklės irgi turi kažką panašaus. Taigi, blogos reklamos, arba blogų reklamų sudedamosios dalys: Garsas. Kažkas sakė, jog interneto reklamų ateitis priklauso video reklamoms, aš siūlyčiau tam žmogui eiti nusišauti. Kodėl? Ką gi, leiskit pasigirti, nes šita diena tikrai ypatinga: aš užblokavau pirmą video reklamą! Garsas iš tiesų žudo, ne tik reklamą, bet dažniausiai ir puslapius, kurie įsileidžia tokias reklamas. Įsivaizduokite jog jūs sėdite savo ofise, dėl neaiškių priežasčių jūsų kolonėlės užsuktos ant viso garso, vietoj to kad dirbtumėte, jūs kažkodėl naršote internete ir staiga iš jūsų kolonėlių kas nors užbaubia „buy at...“. Nemaloni situacija? Arba kita situacija. Jūs sėdite su ausinėmis klausote savo mėgstamos muzikos ir per priedainį kažkoks senis reperis įsiterpia su žodžiais „buy at...“.

Dažniausiai kiekvienas reklamos rodytojas nustato savo sąlygas ir kainas, kur įskaičiuoja reklamos parodymų, bei vidutinį paspaudimų ant jos skaičių. Kaip bebūtų, netgi pats mažiausias reklaminis skydelis, tokiose interneto vartuose, gauna tam tikrą procentą paspaudimų, todėl atrodo, kad tokios terpės yra pati tinkamiausia vieta naujiems dar nežinomiems reklaminiams ženklams. Tačiau interneto reklamos kainos tokioms įmonėms būna per didelės, nes jas žinoma užkelia didžiųjų prekinių ženklų savininkės. Tačiau grįžkime prie klausimo, kam interneto reklama reikalinga ir taip visiems žinomiems prekiniams ženklams, kurių reklamą ir taip kiekvieną dieną matome, per televiziją, reklaminiuose stenduose mieste, ir dar daugelyje vietų, kur tik reklamos agentams pavyksta sugalvoti. Atsakymas paprastas - joms nerūpi paspaudimai ant reklaminio skydelio, jų tikslas ten būti ir patekti į svetainės lankytojo regos zoną. Jei reklamą nužvelgsite sąmoningai – tai jau bus didelis jos laimėjimas. Bet negi jei užsuksite į svetainę 100 kartų sau kartodami, kad į reklamas nekreipsite jokio dėmesio ir žvilgsnį koncentruosite tik į jums reikalingą puslapio dalį (na reik pripažinti, kad jei labai susikaupsite, gal poveikis bus mažesnis), tačiau atsivertus puslapį, norite to ar ne, nors ir dešimtąją sekundės dalį, netgi sąmoningai to nepajutus, akys, tam, kad surastų jus dominančią puslapio dalį, „nuskenuos“ visą kompiuterio ekraną.

Renkantis CPM apmokėjimo būdą, užsakovas moka už konkretų reklaminių skydelių parodymų kiekį. Paprastai kaina skaičiuojama už 1000 skydelio parodymų. Šį modelį paprastai renkamasi vidutinio dydžio ir didesnių skydelių rodymui, ypač kuomet svarbus ne tik paspaudimas, bet ir prekinio ženklo pastebimumas. Šis modelis leidžia iš anksto tiksliai žinoti, už ką yra mokami pinigai bei tiksliai prognozuoti kampanijos rezultatus. Dėl šių priežasčių šiuo metu tai yra populiariausias interneto reklamos apmokėjimo modelis. FF (Flat Free) – Apmokėjimas už laiką. Renkantis šį modelį mokama už reklamos demonstravimo laiką – dieną, savaitę, mėnesį. Tikslūs kampanijos rezultatai nežinomi, juos galima tik prognozuoti. Šis modelis dažniausiai naudojamas apmokant statines nedidelių antraščių pozicijas populiariuose portaluose arba labai specializuotose svetainėse. Pagrindinis modelio trūkumas – sunku planuoti kampanijos efektyvumą. CPC (Cost Per Click) – Apmokėjimas už paspaudimus. Pagal šį modelį reklamos užsakovas moka už lankytojų paspaudimus. Mokant už paspaudimus, reklamos užsakovas siekia pritraukti tik susidomėjusius produktu ar paslauga vartotojus, todėl stengiasi, jog reklama pastebėtų tik tikslinė auditorija. Šis modelis labiausiai paplitęs apmokant paspaudimus ant tekstinių nuorodų.

Šiandien spaudžiau labai daug reklamų. Tiek skydelių, tiek ir teksto reklamų Google paieškos rezultatuose. Užsienietiškose svetainėse nevengiu paspausti reklamų, jei sudomina žinutė. Kartais apsigaunu, bet šiaip esu atradęs ne vieną įdomų dalyką tokiu būdu. Tačiau šiandien ko gero pirmą kartą gyvenime tai dariau lietuviškose svetainėse. Žmonės, man atsivėrė akys! - Net interneto reklama Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi kaip dangus ir žemė. Kam verslas apskritai mėto pinigus reklamai internete, jei ta reklama yra visiškai nepritaikyta internetui, neišnaudoja jo galimybių, o ir pats verslas tam yra nepasiruošęs? Mados reikalas? Reklamos agentūrų užkalbėjimai? Tiesiog būtinybė išleisti numatytą “biudžetą” tinkamai nepasiruošus? Su tuo pačiu susijęs, dar platesnis klausimas: kam verslui reikalingos neveiksmingos svetainės internete? Tokios, žinote, 1994-ųjų laidos “vizitinės kortelės” (į kurias veda 9 iš 10 reklamos nuorodų)? Ką aš turėčiau tokioje svetainėje veikti - grožėtis firmos pastatu ar nuotrauka skyrelyje “mūsų kolektyvas”? Kaip toks marazmas tebėra gyvas šiandien? Daug neatsakytų klausimų ir vienas griežtas patarimas visoms verslo bendrovėms turinčioms ar ketinančioms turėti savo svetaines internete: nekurkite nefunkcionalių svetainių. Jei esate prekybininkai, jūsų svetainė turi parduoti. Jei teikiate paslaugas, aš jas turiu gauti jūsų svetainėje. Jei gaminate, aš turiu gauti visą informaciją apie jūsų gaminius jūsų svetainėje.